Apie išskirtinę įmonės be vadovų sėkmę ir ateities planus kalbamės su „Visma Lietuva“ generaliniu direktoriumi Mantu Urbonu.
Prieš dešimtmetį „Visma Lietuva“ buvo vos 4 žmonių komanda. Gal galėtumėte prisiminti, nuo ko viskas prasidėjo?
Pradžia tikrai buvo kukli, viename verslo inkubatoriaus kambarėlyje. Su trimis kolegomis gavome trumpalaikį kontraktą su skandinavais. Iš namų atsinešėme asmeninius monitorius, spausdintuvą ir su malonumu dirbome, norėdami išnaudoti neeilinę galimybę. Sėkmingai pasirodžius „Visma Group“ pastebėjo mūsų potencialą ir nusprendė su mumis dirbti, įkurdami padalinį Lietuvoje. Vėliau kabinetų ir biurų daugėjo ne tik Vilniuje, bet ir Kaune, atsirado ir įmonės spausdintuvas, net kavos aparatas. (juokiasi) Po dvejų metų darbo prasidėjo intensyvi plėtra, o apie mūsų padalinį žinia sklido iš lūpų į lūpas, kreipėsi vis daugiau klientų, kurie norėjo dirbti kartu. Taip galiausiai užaugome į 400 žmonių įmonę ir įsitvirtinome didelės įmonės viduje.
Kaip pavyko ne tik taip išplėsti komandą, bet ir tapti vienu geidžiamiausių darbdavių IT sektoriuje?
Manau, kad labiausiai prie to prisidėjo horizontali valdymo sistema, įmonės stabilumas bei galimybės darbuotojams plėsti kompetenciją skirtinguose projektuose. Nuolat analizuojame, kas domina IT profesionalus ir matome, kad jiems svarbu dinamiški projektai, galimybė juos rinktis ir keisti. Turime apie 70 ilgalaikių projektų su skirtingomis technologijomis, tad specialistas, pagilinęs žinias viename projekte, esant norui gali keisti jį į kitą arba, jei projektas patinka, plėtoti ir kelerius metus. Be to, turime konkurencinį pranašumą dėl darbuotojų, nes esame didelės, sėkmingos korporacijos dalis. Tai suteikia laisvės rinktis projektus ir technologijas, su kuriais norime dirbti bei finansinio stabilumo.
Kokios dabar pagrindinės jūsų veiklos sritys?
Koncentruojamės į aukšto lygio produktus, skirtus stambiam ir vidutiniam verslui, specializuojamės „debesų“ kompiuterijoje ir esame pirmaujanti šios srities produktų tiekėja Šiaurės Europoje. Taip pat jaučiame dirbtinio intelekto sprendimų poreikį ir šiai sričiai planuojame skirti daugiau dėmesio. Mūsų kuriamų produktų spektras labai platus: nuo išmaniųjų namų, elektros energiją tausojančių sprendimų iki pilnai autonominio banko ar sistemos, kurios pagalba maždaug kas trečias skandinavas gauna algalapius. Galbūt tai neskamba taip interaktyviai, kaip sukurti žaidimą, bet tai paliečia labai daug žmonių ir yra vienas iš veiksnių, kad visuomenė funkcionuotų efektyviai.
Akcentuojate, kad jūsų įmonėje vyrauja kultūra be vadovų. Kaip tokia praktika susiformavo?
Anksčiau IT įmonėse vyravo griežtos hierarchinės organizacijos, kur buvo ryški atskirtis tarp vadybininkų ir programuotojų, vadovų bei specialistų. Pradėję veiklą koncentravomės į labai stiprius programuotojus ir techninius profesionalus. Jie ypač nemėgsta veiklų, kuriose nemato prasmės, o daugybė vadybinių dalykų kelia antipatiją ir pasipriešinimą. Todėl jie aiškiai išreiškė norą neturėti vadovų, kokie įprastai būna įmonėse. Taip susiformavo plokščioji kultūra ir šiuo metu net 95 proc. mūsų kolektyvo sudaro IT specialistai ir tik likusią dalį – administracija. Pamatėme, kad tai puikiai veikia ir net skandinavai, kurie nėra pratę prie šio veiklos principo, mus skatino ir pažymėjo, jog tokio pasitenkinimo darbu bei darbuotojų įsitraukimo jie nemato kitur.
Tačiau įmonės struktūra be vadovų sukelia ir iššūkių?
Žinoma, iššūkių yra, bet remiamės komandiniu darbu ir atsakingais žmonėmis, kurių iniciatyva labai pasitikime ir verslui tai atneša daug efektyvumo. Jei norime skatinti žmones prisiimti atsakomybę, turime priimti, kad jie daro klaidų. Bet iš jų mokomės, augame. Be to, leidus darbuotojams veikti taip, kaip jie nori, kyla daugybė iniciatyvų: nuo robotų spausdintuvų iki profesinio tobulėjimo grupių. Kai kuriems projektams pritariame ne visi, bet jei yra žmogus, kuris tuo dega, kuris to nori ir turi entuziazmo, jis pasiekia geresnio tikslo, nei bet kas tikėjosi.
Tad gal dėl geriausių specialistų jums jau nė nebetenka konkuruoti su kitomis įmonėmis?
Konkuruoti tenka visiems, kadangi IT srities profesionalų Lietuvoje vis dar tikrai yra per mažai, o programavimo švietimo trūksta. Tačiau džiaugiamės, kad didžioji dalis mūsų darbuotojų yra labai patyrę ir mielai dalijasi patirtimi su pradedančiaisiais.
Ar dėl to jūsų darbuotojai daug laiko skiria ir studentų bei moksleivių švietimui?
Tai mūsų, kaip socialiai atsakingos įmonės, pajautimas ir iš darbuotojų atėjusi iniciatyva perduoti žinias jaunajai kartai. Kaip sako skauto taisyklė: palik vietą geresnę, nei radai. Mes visi prisimename, kaip sunku buvo išmokti programavimo, todėl kitiems norime palengvinti šią dalią. Tai gali nutiesti labai gerą karjeros kelią, bet jei mokymosi aplinkoje nėra stipraus pavyzdžio, bus labai sunku juo eiti. Kolegos seniai dėsto universitetuose ir mokyklose turi būrelius. Galiausiai kilo idėja juos nufilmuoti, padaryti nuotolinius profesionalius būrelius, kad programavimo vaikai galėtų mokytis visoje Lietuvoje. Taip sukūrėme nemokamą platformą „Angis“, kuri netruko sulaukti didelio moksleivių susidomėjimo. Iš karto kėlėme tikslą, kad vaikai ne tik išmoktų programuoti, bet ir susipažintų su mūsų darbo „virtuve“ ir dar esant moksleiviu suprastų, ar įdomu eiti į tą pusę. Svarbu, kad jie gautų gerus pagrindus savo karjerai ir visas šis sektorius bei tikrai svarbi ekonomikos šaka stiprėtų ir augtų.
Kokius tikslus keliatės artimiausiam dešimtmečiui? Ar toliau plėsite savo veiklą?
Planuojame tikrai didelę plėtrą. Šiuo metu turime daug užsakymų ir esame užsitikrinę infrastruktūros galimybes, todėl manome, kad atėjo metas kitam augimo etapui. Planuojame ambicingą kolektyvo augimą, apie kurį oficialių naujienų bus jau netrukus. Bet labiausiai tikiuosi, kad po dar dešimties metų mes vis dar turėsime energijos, ambicijų gerinti produktus ir noro būti geriausia vieta dirbti bei augti patiems, tuo pačiu prisidedant prie visuomenės gerovės.
Ačiū už pokalbį.
Užsakymo nr.: PT_87662983