„Chemijos ir fizikos žinios ne tik užtikrina įmonių ir ištisų sektorių veiklos tęstinumą, bet ir padeda pamatą naujiems atradimams, inovacijoms ir pažangiausių pasaulio praktikų taikymui čia, Lietuvoje. Gamtos mokslai yra neatskiriami nuo pastangų Lietuvoje kurti aukštos pridėtinės vertės ekonomiką. Todėl labai svarbu, kad fizika ir chemija mokyklose neprarastų savo patrauklumo – jaunimas geriau suvoktų didžiulę šių mokslų vertę ir potencialą“, – sako AB „Lifosa“ generalinis direktorius Jonas Dastikas.
Jaunajam chemikui – 1000 eurų stipendija
Projekte bendrovė pakvietė dalyvauti Kėdainių krašto mokyklų dvyliktokus bei baigiamųjų klasių gimnazistus, ketinančius rinktis su chemija susijusias studijas. Į programos finalą atrinkti jaunieji chemikai savo gebėjimus demonstravo atlikdami teorinių žinių patikrinimo testą ir praktinį eksperimentą „Lifosos“ laboratorijoje. Teorijos ir praktinę užduotį bei vertinimo kriterijus parengė KTU Cheminės technologijos fakulteto sudaryta darbo grupė.
Nugalėtoju pripažintas Kėdainių šviesiosios gimnazijos absolventas Jonas Piepalius. Gimnaziją baigęs ir į pasirinktas chemijos krypties studijas kitąmet įstojęs vaikinas gaus 1000 eurų metinę stipendiją, kurią „Lifosa“ skyrė geriausiai projekte „Ateities formulė“ pasirodžiusiam abiturientui.
Dar trys į finalinį programos etapą patekę abiturientai įgijo teisę gauti 350 eurų vienkartines stipendijas. „Visi keturi projekto finalininkai labai motyvuoti ir kiekvienas buvo vertas nugalėti“, – teigia AB „Lifosa“ personalo vadovė, programos „Ateities formulė“ vertinimo komisijos pirmininkė Asta Švobienė.
Kėdainių šviesiosios gimnazijos chemijos mokytoja Daiva Ivaškevičienė pabrėžia, kad tokios iniciatyvos kaip „Ateities formulė“ yra labai reikalingos. Jos jaunimui parodo, kokia įdomi gali būti jų profesinė ateitis ir kaip mokslo žinios yra pritaikomos realioje įmonėje.
„Siekiant jaunuosius protus dar labiau sudomint mokslu, bendradarbiavimas su pramonės įmonėmis yra nepaprastai svarbus. Surengtas konkursas yra puikus tokio bendradarbiavimo pavyzdys, tik panašių renginių reikėtų ne tik dvyliktokams, bet ir jaunesniems, 9-11 klasių moksleiviams. Būtent tokio amžiaus mokiniai mąsto apie studijų pasirinkimą“, - teigia pedagogė.
Statistika kelia susirūpinimą
Kad tokių postūmių šalies mokiniams reikia, liudija statistika. Nacionalinės švietimo agentūros duomenimis, chemijos valstybinį egzaminą šiemet visoje Lietuvoje laikė 1310 abiturientų, pernai 1837. Taigi, lyginant su 2019 metais chemijos egzaminą laikiusių abiturientų skaičius sumenko kone 30 procentų.
Dar didesnis skirtumas atsiveria lyginant šiųmetę statistiką su 2015 metų, kuomet valstybinį chemijos egzaminą pasirinko 3167 abiturientai. Per penkerius metus patirtas nuosmukis siekia kone 2,5 karto.
Ne mažiau nerimo kelia ir šių metų fizikos egzamino statistika. Valstybinį fizikos egzaminą šiemet laikė 2399 abiturientai – beveik ketvirtadaliu mažiau negu pernai.
A. Švobienė priduria, kad mažėjantis susidomėjimas chemija ir fizika ypač pastebimas regionuose. Kai kuriose gimnazijose ir mokyklose jau ištisą penkmetį nėra abiturientų, laikančių chemijos dalyko valstybinį brandos egzaminą.
Specialistų stygius gali atsiliepti visai ekonomikai
„Tokios tendencijos – labai rimtas signalas ne tik Lietuvos švietimo sistemai, bet ir visai ekonomikai“, – tvirtina Rūta Skyrienė, stambiausius ir aktyviausius investuotojus į Lietuvos ekonomiką vienijančios asociacijos „Investors‘ Forum“ vykdomoji direktorė.
Anot jos, pastarųjų metų tendencijos programuoja atitinkamas ateities darbo rinkos problemas. „Retėjančios gamtos mokslų studentų gretos ir prasti valstybinio matematikos egzamino rezultatai atskleidžia, kad Lietuvoje tam tikros disciplinos silpsta. Ilgainiui tai turės įtakos ne tik verslui, pramonės sektoriams, bet ir visai visuomenei, nes tikslieji mokslai padeda lavinti loginį mąstymą ir analitinius gebėjimus, didina žmogaus intelektinį potencialą“, – kalba R. Skyrienė.
Pašnekovė teigia, kad vertindami šalies perspektyvas investuotojai visada daug dėmesio skiria žmogiškajam kapitalui: domisi, kaip vystosi švietimo sistema, kokios kompetencijos ugdomos, kiek ir kokių specialistų kasmet papildo darbo rinką.
„Naujos kartos, aukštos pridėtinės vertės įmonės nuolat akcentuoja, kad joms reikia talentingos darbo jėgos ir globaliam pasauliui atviros visuomenės bei ekonomikos. Taigi, Lietuvos konkurencingumui yra svarbus kiekvienas aukštos kvalifikacijos specialistas. Talentus reikia auginti, skatinti ir išlaikyti“, – sako „Investors‘ Forum“ vykdomoji direktorė.
Žmogiškojo kapitalo svarbą pažymi ir užsienio investicijų plėtros agentūra „Investuok Lietuvoje“, neseniai pateikusi pasiūlymus Lietuvos ekonomikos transformacijai.
Lapkritį paskelbtame dokumente agentūra nurodo, kad žmogiškasis kapitalas yra viena iš keturių siūlomų strateginių krypčių. „Investuok Lietuvoje“ ekspertai akcentuoja, kad švietimo sistema turi būti pritaikyta pažangios ekonomikos poreikiams, nes šiuo metu švietimo sistemos inertiškumas užprogramuoja Lietuvoje darbuotojų kompetencijų neatitikimą rinkos poreikiams. Taip pat konstatuojama, kad studijų ir aukštojo mokslo sistema nėra pajėgi greitai reaguoti į kintančius darbo rinkos poreikius.
Akcentuoja būsimų darbdavių vaidmenį
Švietimo sistemos inertiškumo pasekmes pripažįsta ir KTU Cheminės technologijos fakulteto dekanas profesorius Kęstutis Baltakys. Jis pastebi, kad mažėja jaunuolių, kurie savo ateitį sieja su chemijos mokslu. Pasak profesoriaus, dažnai jaunas žmogus tiesiog nežino darbo rinkos galimybių ir neįsivaizduoja karjeros perspektyvų.
„Labai svarbu, kad aukštosios mokyklos ir būsimi darbdaviai suprastų, kad turi dirbti kartu, šviesti jaunąją kartą, inicijuoti naujus projektus, pasakoti apie profesijos kelią ir naujas galimybes“, – teigia K. Baltakys.
Lietuvos aukštųjų mokyklų asociacijos bendrajam priėmimui organizuoti duomenys rodo, kad šiemet naujus mokslo metus Lietuvos universitetuose pradėjo per 20 tūkst. pirmakursių.
Stojantieji į universitetus pirmenybę skyrė Socialinių mokslų studijų krypčių grupės programoms. Jas rinkosi 19,3 proc. stojančiųjų. Sveikatos mokslams prioritetą teikė 15,7 proc. stojančiųjų, 13,5 proc. rinkosi verslo ir viešosios vadybos programas.
Užsakymo nr.: PT_85875449