„Žmonės, kuriems reikalingas būstas asmeninėms reikmėms, visuomet stengsis pagal galimybes įsigyti kuo didesnės kvadratūros nekilnojamąjį turtą. Tuo tarpu norintiems investuoti, vienas iš patraukliausių objektų – mikrobūstai“, – sako sutelktinio finansavimo platformos „Inrento“ vadovas Gustas Germanavičius.
Šiai dienai tokių būstų paklausa Vilniuje jau viršija pasiūlą. Tai reiškia, kad įsigyti norimą objektą tampa vis sunkiau. Visų pirma, šie būstai sąlyginai nebrangūs bei įperkami net ir mažesnes santaupas turintiems žmonėms, antra, vieno kvadratinio metro nuomos kaina, lyginant su didesnės kvadratūros būstu toje pačioje vietoje, yra kur kas didesnė, tad ketinantiems nekilnojamąjį turtą nuomoti, įsigyti mažesnės kvadratūros būstą finansiškai naudingiau.
Mikrobūstas – ne tik mažos kvadratūros patalpos
Dauguma sąvoką mikrobūstas supranta kaip itin mažos kvadratūros nekilnojamąjį turtą, tačiau šiai kategorijai priskiriamos ir bendro naudojimo bei industrinės patalpos, kurios laikantis visų reikalavimų buvo perdarytos į gyvenamąsias patalpas. Priklausomai nuo patalpų ploto ir pastato infrastruktūros, mikrobūstas gali turėti savo individualią virtuvę ir santechninį mazgą arba tai gali būti bendro naudojimo patalpos, priklausančios keliems butams. Tai – Lietuvoje rečiau sutinkamas, tačiau itin populiarus spendimas užsienio šalyse.
Į ką svarbu atkreipti dėmesį, įsigyjant mikrobūstą
Jei mikrobūstą planuojate įsigyti kaip investiciją ir jį nuomoti, visų pirma turėtumėte įsivertinti potencialaus nuomininko poreikius. Mikrobūstai dažniausiai būna paklausūs jaunesnės auditorijos tarpe, kuriai svarbi lokacija ir šiuolaikiškas interjeras. Įsigytą būstą centre ar arčiau jo galėsite kur kas brangiau išnuomoti bei, esant poreikiui, sėkmingiau parduoti, nei tokios pačios kvadratūros būstą miegamajame rajone. Įrengę patalpas paprastai, bet moderniai, sudominsite kur kas daugiau potencialių nuomininkų.
Pasak G. Germanavičiaus, dairantis mikrobūsto vertėtų atkreipti dėmesį į industrinius objektus, kurie buvo perdaryti į gyvenamąsias patalpas. Didžiuosiuose Lietuvos miestuose šie objektai dažniausiai būna išsidėstę strategiškai gerose vietose, arti centro. Vieta – vienas iš svarbiausių kriterijų perkant bet kokį nekilnojamąjį turtą. Kitas privalumas – dauguma šių patalpų turi itin aukštas lubas. Pirkimo metu sumokėję už 20 m2 ir įrengę antresolę, bendrą būsto plotą galėsite padidinti net iki 32 m2. Tokias patalpas, tikėtina, atitinkamai brangiau ir išnuomosite ar parduosite. Tačiau atkreipkite dėmesį į tai, kad perkant perdarytas industrines patalpas su paskola, gali būti sudėtingiau gauti finansavimą ar tekti sumokėti didesnį pradinį įnašą.
Investavimo į nekilnojamąjį turtą ateities tendencijos
„Inrento“ vadovas G. Germanavičius pastebi, kad didžiuosiuose Lietuvos miestuose sparčiai auganti mikrobūstų paklausos tendencija išliks ir ateityje, tad planuojantiems investuoti į nekilnojamąjį turtą, jau dabar reikėtų paskubėti. Šiai dienai įsigyti mikrobūstą už gerą kainą Vilniuje yra pakankamai sudėtinga (šiuo metu „InRento“ finansuoja vieną mikrobūstų NT nuomos projektą), tačiau Kaune, kur ši tendencija dar tik populiarėja, galima rasti daugiau gerų ir perspektyvių objektų.
Norintiems investuoti į nekilnojamąjį turtą, tačiau neturintiems pakankamo sukaupto kapitalo vertėtų pasvarstyti ir apie kitus populiarėjančius investavimo į NT rinką būdus. Praėjusiais metais lietuvių sukurtas startuolis „Inrento“ tapo pirmąją licencijuota sutelktinio finansavimo platforma Europos Sąjungoje, suteikiančia galimybę investuoti į nekilnojamojo turto nuomos projektus ir uždirbti ne tik iš nuomos palūkanų, bet ir iš kapitalo prieaugio, nekilnojamąjį turtą pardavus brangiau. Šis būdas patrauklus tuo, kad investuoti galima nuo 500 eurų, palūkanos išmokamos kiekvieną mėnesį, o investuotą sumą galima atgauti bet kuriuo metu, pardavus investicijas antrinėje rinkoje. Investuojant į NT nuomos projektus, nereikia prisiimti jokių su objektais susijusių administravimo funkcijų – tuo rūpinasi patys projekto savininkai.
Užsakymo nr.: PT_89296079