Nevaikštančius šunis vėl pastato ant kojų
Lietuvoje per tris dešimtmečius išties įvyko kokybinis šuolis: pakito tiek žmonių požiūris į gyvūnus, tiek galimų paslaugų kokybė bei įvairovė. Juk dar visai neseniai rimtesnę traumą patyrusį kačiuką ar šuniuką tiesiog užmigdydavo. Tokius sprendimus, anot A. Gelžinio, diktavo ne tik žmonių supratimas, bet ir tuometė situacija – sudėtingam gydymui tiesiog nebuvo tokių galimybių ir sąlygų.
Pašnekovas pasakoja, jog Vakarų Europos šalyse yra tekę matyti itin aukštą veterinarijos lygį, tačiau prisipažįsta neįsivaizdavęs, kad Lietuvoje to pasieksime taip greitai.
Šiandien modernioje veterinarijos klinikoje „Kaivana“ yra suburta aukšto lygio specialistų komanda, kuri dirba su pažangia įranga. Šios klinikos vadovas, Europos ortopedų ir traumatologų asociacijos (ESVOT) narys Karolis Vainalavičius sako, jog čia sprendžiamos tokios gyvūnų problemos, kurių dauguma klinikų net nesiima.
„Pavyzdžiui, klubo sąnario keitimas šunims yra naujiena Lietuvoje. Tokių operacijų kol kas niekas daugiau neatlieka, tik „Kaivana“. Rezultatai stebina net ir mus, specialistus: iki operacijos šunys šlubuoja, netoleruoja krūvio, vengia vaikščioti, o po gydymo gyvūnas vaikšto, it nieko nebūtų buvę. Fantastika“, – tikina K. Vainalavičius.
Jo teigimu, mokslo pasiekimai leidžia nuveikti išties daug – tarkim, klinikos neurologams ne sykį yra tekę gydyti šunis, kurie dėl stuburo problemų negalėjo valdyti užpakalinių kojų.
Verslo plėtrą įtakojo paklausa
„Šiandien, pažvelgę į mūsų įmonės finansinį gyvenimą, matome, jog, lyginant su kitomis įmonės veiklos kryptimis, klinikos apyvarta sudaro tik apie 5–8 procentus, tačiau ji itin svarbi visam verslui, nes tik dėl jo esame tikri kačių ir šunų ekspertai. Sėkmingai ne tik gydome, bet ir prekiaujame gyvūnų produktų prekių ženklais, tokiais kaip Brit, Acana, Orijen, Canina ir kt. Baltijos šalyse“, – apie verslų sinergiją pasakoja įmonės vadovas A. Gelžinis.
Šiuo metu Aleksote esanti 300 kv. m. veterinarijos klinika dirba jau 10 metų ir per metus aptarnauja daugiau nei 12 tūkstančių pacientų. Vis dėlto, dėl didėjančio pacientų, turinčių specifinių sveikatos problemų, skaičiaus, klinikos patalpų plotas tapo nepakankamas. Trūksta vietos tokiems tyrimams kaip magnetinis rezonansas ir kompiuterinis tomografas reikalingai aparatūrai įrengti. Be to, atsirado poreikis pakeisti klinikos vietą, nes joje lankosi pacientai ne tik iš visos Lietuvos, bet ir iš Baltijos valstybių. Todėl ieškota vietos, kuri būtų patogesnė visiems atvykstantiems klientams.
Investuos 2,5 mln. eurų į naujos klinikos statybą
A. Gelžinis mano, jog klinika bus statoma iš įmonės lėšų, nereikės skolintis iš banko. Planuojamos investicijos – 2,5 mln. eurų. „Kaivanos“ direktorius sako, jog statybos leidimas jau paruoštas ir pamažu pradedami statybos darbai – naujoji klinika bus ties Rumšiškių miesteliu, visai prie pat magistralės Vilnius–Kaunas. Statybų pabaiga planuojama 2025 metų pabaigoje.
Naujoji „Kaivanos“ veterinarijos klinika bus dvigubai erdvesnė – apie 700 kv. m ploto, taigi tiek suburtai profesionalų komandai, tiek plaukuotiems klientams bus gerokai patogiau.
Specializacija leidžia pasiekti puikių rezultatų
„Mūsų tikslas – spręsti labai sudėtingas problemas, susijusias su šunų ir kačių ortopedija bei neurologija. Taip pat gyvūnams teikiame kardiologijos, dermatologijos, radiologijos bei kitų sričių paslaugas“, – vardija pašnekovas.
„Kaip bėdos užklumpa žmones, taip ir gyvūnus – panašūs susirgimai, panašios procedūros. Pasitaiko įgimtų ligų, negalavimų dėl amžiaus, traumų. Neurologai gydo stuburo išvaržas, cistas, auglius, navikus, ortopedams tenka gydyti kaulų lūžius, atlikti protezavimą, keisti sąnarius“, – vardija veterinarijos gydytojas.
Anot jo, naujoje klinikoje darbuosis patyrę specialistai, kurie naudosis modernia įranga, atitinkančia visus Europos veterinarijos klinikų standartus.
„Klinikoje turime tokius specialistus kaip neurologas Mindaugas Rakauskas, kuris daugiau nei 10 metų dirbo Suomijoje ir mūsų klinikoje atlieka itin sudėtingas stuburo operacijas. Be to, klinikoje dirba ir radiologė Raimonda Uosytė, taip pat turinti vertingos patirties iš darbo Suomijoje bei Škotijoje“, – pasakoja klinikos vadovas K. Vainalavičius.
„Mūsų darbuotojai paprastai mokslus yra baigę Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) Veterinarijos akademijoje. Dauguma tęsia studijas, stažuojasi užsienyje. Pavyzdžiui, aš pats atlikau praktiką ortopedijos klinikoje Italijoje pas vienus geriausių šios srities specialistų“, – pasakoja klinikos vadovas K. Vainalavičius.
Jis pastebi, jog Lietuva yra per maža šalis, kad čia iš užsienio vyktų kolegos semtis žinių, tačiau džiaugiasi, kad į „Kaivaną“ pasimokyti užsuka specialistai iš kitų Lietuvos veterinarijos klinikų. Anot vadovo, klientai „Kaivanos“ kliniką pripažįsta ir vertina kaip vieną geriausių veterinarijos klinikų Lietuvoje ir Baltijos šalyse.
„Aktyviai ieškome komandos papildymo. Naujoje klinikoje mums reikės specialistų, kad galėtume užpildyti tas sritis, kurių šiuo metu neturime“, – teigia klinikos vadovas K. Vainalavičius.
Sąnarius tenka keisti ir šunims iš prieglaudų
A. Gelžinis pastebi, jog tie žmonės, kurie laiko gyvūnus savo šeimos nariais, jais nuoširdžiai rūpinasi ir jaučia už juos atsakomybę, ir yra pagrindiniai „Kaivanos“ klientai. Jis matęs daugybę situacijų: kuomet gyvūną užklumpa rimta problema, šeimininkai jo gydymui neretai išleidžia tiek pat pinigų, kiek išleistų ir bet kurio kito šeimos nario sveikatai.
Klinikos vadovas K. Vainalavičius sako, jog jų klientai yra patys įvairiausi – nuo kuklios močiutės, kuri rūpinasi mylimo augintinio sveikata, iki pasiturinčių žmonių iš Lietuvos, Latvijos ar Estijos. Paskutinės vilties kaip šiaudo dažnai griebiasi ir tie asmenys, kurie turi gyvūnų prieglaudas – ten esantiems keturkojams irgi prireikia veterinarų pagalbos.
„Teko keisti klubo sąnarį ir šuniui iš prieglaudos. Tokiems gyvūnams mes padarome nuolaidų už gydymo paslaugą, tačiau nepaisant to, visos reikalingos medžiagos, implantai kainuoja gana brangiai. Tas sumas padengia prieglaudoms aukojantys žmonės“, – gyventojų sąmoningumą pastebi pašnekovas.
Nors pagrindiniai klinikos pacientai yra šunys, tačiau, pasak K. Vainalavičiaus, kartais tenka gelbėti ir į nelaimę patekusius katinus. Dėl traumų jiems dažniausiai lūžta kaulai, plyšta raiščiai, o sąnarių problemos būdingesnės tik labai nutukusiems ir seniems katinams.
Visi vienodai nusipelno meilės ir rūpesčio
„Kaivana“ įmonės vadovas A. Gelžinis pastebi, jog šiuo metu Vakarų visuomenėse stebima savotiška gyvūnų humanizacija, kuomet jiems skiriama daug dėmesio, meilės, daugėja kokybiškų paslaugų. Kiti dėl tokio požiūrio piktinasi.
„Manyčiau, nereiktų supriešinti žmonių ir gyvūnų. Vienos situacijos nėra, kad galėtume pasakyti – tas žmogus įsigijo augintinį, nes neturi vaikų arba jaučiasi vienišas. Juk tikrai nereiškia, kad atsisakęs gyvūno, tuoj imtų gimdyti vaikus arba liautųsi jautęsis vienišas. Žmogus pasirenka šuns ar katino draugystę, nes jam taip lengviau, gyvūnas užpildo meilės, šilumos poreikio nišą, kurios mums kartais labai trūksta“, – įsitikinęs jis.
O šeimos nariais tapę augintiniai nusipelno ne tik dėmesio ir meilės, bet ir sveiko bei kokybiško gyvenimo. Šiandienos veterinarijos pasiekimai leidžia tai užtikrinti.