Pasak „Inreal valdymo“ Nuomos skyriaus vadovo Vadim Davliaševič, verslo centrų nuomotojai neturi prabangos laisvai paleisti produktą ir tikėtis, kad rinka „suvalgys“ viską ką beduotum. Esamomis sąlygomis senesnių biurų pastatų savininkai ir valdytojai turi priimti strateginius sprendimus dėl veiklos krypties – atnaujinti pastatus, juos konvertuoti kitai veiklai, padaryti daugiafunkciniais. „Žvelgiant iš šios dienos perspektyvos, turint galimybę dirbti nuotoliniu būdu, žmonės ateina į biurus ne tiesiog dėl darbo vietos. Bendrumas su kolegomis, verslo partneriais ir klientais – vienas svarbiausių sėkmingo verslo veiksnių. Svarbu kad biuruose būtų gyva, kad burtųsi verslo bendruomenė, vyktų kuo daugiau bendrų veiklų ir renginių. Visa aplinka turi tai skatinti“.
Seniau statyti verslo centrai dažniausiai tam nėra pritaikyti, todėl savininkams tenka priimti kardinalesnius sprendimus arba susitaikyti su didele vakansija ir sumažėjusiais finansiniais srautais. Investicijų stoka veda prie pastato būklės blogėjimo, nes elementariai pritrūksta pinigų pastato būklės palaikymui. Didėjanti vakansija mažina pastato vertę.
Prioritetas – rekonstrukcija
Rinkoje yra gerų pavyzdžių, kai atnaujinami seni verslo centrai, senos patalpos pritaikomos naujai veiklai, įdarbinamos nebenaudojamos pramoninės teritorijos, pavyzdžiui: „Betono fabrikas“, „Tech Zity“ projektas ar „Inreal“ grupės valdoma buvusi „Vilniaus baldų“ fabriko teritorija. Senose gamybinėse erdvėse įrengiami sporto ir pramogų kompleksai, biurai, renginių erdvės, įsikuria maitinimo įstaigos, medicinos centrai ir t.t.
„Priimant sprendimą dėl mūsų valdomo komercinio turto atnaujinimo, prioritetą skiriame rekonstravimui. Esame pradėję 7 ha buvusios „Vilniaus baldų“ fabriko Savanorių pr. teritorijos konversiją. Taip pat atnaujiname verslo centrą BH-92 Žalgirio gatvėje. Patalpų atnaujinimą įgyvendiname etapais, atskirais aukštais. Atnaujinant keičiamos visos atitarnavusios inžinerinės sistemos, įdiegiami ekonomiškesni ir efektyvesni komforto užtikrinimo sprendimai, integruojamos modernios pastato valdymo sistemos, leidžiančios nuolat stebėti ir reguliuoti patalpų mikroklimatą realiu laiku“, - pasakoja V. Davliaševič.
Jo požiūriu, dažniausiai senuose verslo centruose galima atrasti kažką patrauklaus, ką galima atskleisti, išryškinti, pažiūrėti kitomis akimis. Tai gali būti seno interjero detalės, pastato konstrukcijos, senų inžinerinių sistemų detalės, kurias galima aktualizuoti ir integruoti į modernius sprendinius.
Lankstumas kaip galimybė
Seni verslo centrai gali atrasti konkurencinį pranašumą ir per lankstumą, pritaikant patalpas įvairaus dydžio komandoms, kas gali būti aktualu naujai besikuriančioms, besiplečiančioms ar atvirkščiai – mažėjančioms įmonėms.
Ilgalaikės ar trumpalaikės nuomos galimybės taip pat gali būti privalumas, dėl kurio senesni verslo centrai gali būti patrauklūs.
Tvarumas kaip pridėtinė vertė
Rinkoje yra puikių pavyzdžių, kai transformuojamos senos teritorijos suteikiant joms naują funkcionalumą. Tai yra puikus tvarios plėtros pavyzdys. „Senesnės statybos verslo centrų pastatų išsaugojimas ir atnaujinimas negriaunant turėtų tapti svarbiu požiūriu siekiant tvarumo tikslų, ypač tobulėjant statybų technologijoms ir medžiagoms“, – teigia V. Davliaševič.
Senesni verslo centrai dažniausiai yra žemesnės energinės klasės. Tačiau šildymo/šaldymo šaltiniai ir išlaidų kaštai – tik dalis parametrų tvarumo ataskaitose, kuriuos vertina finansinės institucijos. Ne mažiau svarbūs yra elektros energijos šaltiniai bei sąnaudos ir proporcija tarp atsinaujinančios ir neatsinaujinančios energijos, naudojamos pastato reikmėms. Tuo tarpu pastato amžius tam neturi jokios įtakos. Žaliąją energiją gali vartoti tiek seni, tiek nauji verslo centrai.