Padeda tapti tarptautinės bendruomenės dalimi
Sidabro žymą gavusio klasterio FETEK koordinatorė Skirmantė Baležentienė sako, kad 2008 – aisiais sukūrus klasterį buvo išsikeltas tikslas kurti inovacijomis grįstą fotoelektros ekosistemą Lietuvoje bei kartu plėtoti naujoms technologijoms imlų, inovacijomis lyderiaujantį ir konkurencingą fotoelektros regioną Europoje, o vėliau ir už jos ribų. Anot pašnekovės, dar daugiau galimybių suteikė pelnytas sidabro žymos sertifikatas.
„Norint gauti sidabro žymą turi būti išvystytos ir puikiai veikti visos organizacijos sritys, tačiau kaip svarbiausias paminėčiau stiprią komandą, lyderystę, asmenines darbuotojų kompetencijas, gerai veikiančią vadybos ir stebėsenos sistemą bei augimą bendrąja prasme. Mums šis įvertinimas yra svarbus siekiant dar sėkmingiau įsilieti į tarptautinę klasterių ekosistemą. Klasteriai su žyma yra matomi ir suvokiami kaip sėkmingi ir patikimi partneriai įvairiose iniciatyvose.
FETEK tapus vienu iš dviejų stipriausių klasterių Lietuvoje įgavome papildomos paskatos tęsti darbus, nes tai ir įrodymas iš šalies, kad kažką darome gerai. Pagrindinė priežastis, kodėl mes siekėme sidabro, yra tai, jog mūsų inovatyvi fotoelektros pramonė yra daugiausiai eksportuojanti, todėl vienas iš kelių sklandžiau įsilieti į tarptautines vertės grandines yra būtent per stipresnį fotoelektros technologijų klasterio pozicionavimą“, – kalbėjo S. Baležentienė bei pridūrė, kad kiekviena žyma suteikia pridėtinę vertę klasteriui, o kartu tampa ir puikia proga pasitikrinti, ar rezultatai sutampa su lūkesčiais.
FETEK koordinatorė sako, jog bronzos žyma yra tarsi vadybos egzaminas, kuris parodo, kaip organizacijai sekasi iš tiesų. Tuo tarpu sidabro žyma yra tarsi sekantis etapas, kurio metu vertinamas veiklos augimas ir neišnaudotas potencialas.
Tapo kokybės ženklu
Kito sidabro žymą gavusio klasterio „SmartFood“ koordinatorius Giedrius Bagušinskas sako, kad 2015–aisiais pradėję aktyvią veiklą jie nelaukė įvertinimų, o dirbo siekdami savo užsibrėžtų tikslų. Tai pašnekovas įvardija ir kaip savo sėkmės paslaptį. Maisto bei gėrimų gamybos, tiekimo, pakavimo, žaliavų ir mokslo srityje dirbančias įmones vienijantis klasteris vos tik pradėjus savo veiklą siekė įsilieti į Europos klasterių bendruomenę, todėl didelį dėmesį skyrė užsienio rinkoms. „Klasteris tapo tarsi mūsų vardu, kuris padėjo siekiant inovacijų tarptautiniu lygmeniu. Tik vėliau sužinojome, kad veikia ir atskira sertifikavimo sistema, kuri parodo kvalifikaciją ir vadybos lygį“, – pažymėjo G. Bagušinskas.
Iš pradžių „SmartFood“ klasterį sudarė apie 20 įmonių, tačiau sėkmingai vykdant veiklą per septynerius metus klasterio narių gretas papildė nauji nariai. Šiandien, anot G. Bagušinsko, klasteryje jau yra 103 įmonės, kurios natūraliai įsiliejo į organizaciją.
Pašnekovo pasiteiravus, kas tapo pagrindiniu iššūkiu kuriant klasterį ir siekiant savo tikslų, jis išskyrė vertės kūrimą klasterio narėms ir visų procesų valdymą. „Dar vienu iššūkiu tapo ir darbas užsienio šalyse, nes iš pradžių tenka įdėti nemažai pastangų siekiant įrodyti, kad esi įdomus ir turi savo vertę.
Sidabro žyma nebuvo mūsų tikslas, tačiau dabar tai yra kokybės ženklas. Šio įvertinimo sulaukėme kasdien dirbdami. MITA pastebėjo mūsų rezultatus ir mus paskatino sertifikavimu. Tai ir tapo didžiausia paskata. Žinoma, vyko atranka ir konkursas, tačiau manau, kad siekėme savo darbo rezultato per partnerystes ir daug dirbome, o tuomet atėjo ir įvertinimas“, – kalbėjo „SmartFood“ koordinatorius.
Meistriško valdymo kriterijus
„European Clusters Excellence Labelling Structure“ suteikiami aukso, sidabro ir bronzos įvertinimai yra pasiektos klasterių brandos, veiklumo ir efektyvios vadybos pripažinimas. Toks svarbus tarptautinis įvertinimas kartu rodo sėkmingų veiklos tobulinimo procesų įgyvendinimą suteikus bronzos žymą. Šiuo metu bronzos žyma yra suteikta apie 1200 klasterių 47 pasaulio šalyse, sidabro žymą gavo 150 klasterių 23 šalyse, o aukso žyma įvertinti 122 klasteriai, kurie veikia 18 šalių. Tuo tarpu mūsų šalyje veikia 50 sertifikuotų klasterių.
Lietuvoje klasterių sertifikavimą įgyvendina Mokslo, inovacijų ir technologijų agentūros (MITA) ir Lietuvos inovacijų centro (LIC) koordinuojamas projektas „Inovacijų tinklaveikos skatinimas ir plėtra“ (InoLink), finansuojamas Europos regioninės plėtros fondo lėšomis. Projektas užtikrina, kad šio proceso metu visiems veiklos kokybę norintiems pagerinti dalyviams būtų suteikiamos reikalingos konsultacijos sertifikatų gavimo ir įgyvendinimo klausimais.
Pasak klasterių sertifikavimo procesą kuruojančio dr. Gintaro Labučio, esminis skirtumas, kuris ir skiria sidabro bei bronzos žymas, yra tai, jog suteikiant sidabro žymą klasterio vadovybės turi pateikti įrodymus apie klasterio veiklą apibūdinančius rodiklius ar kitą klasterio veiklą sąlygojančią informaciją. Taip pat reikia pateikti įrodymų, kad po to, kai klasteriui buvo suteikta bronzos žyma, organizacijos veikla buvo tobulinama. Vykdant vertinimą pateikiama detali informacija apie tris klasterio veiklos sritis, kuriose įvyko pagrindiniai teigiami pasikeitimai. Šios sritys yra susietos su Europos klasterių analizės sekretoriato (angl. European Secretariat for Cluster Analysis – ESCA) pasiūlytomis klasterio kokybės ir meistriškumo vertinimo sritimis.
Naudos klasteriams
Anot Lietuvos klasterių sertifikavimui vadovaujančio specialisto, klasterio valdymo organizacija ir jos veikla yra sugretinama (angl. Benchmarking) su kitų panašaus pobūdžio geriausių klasterių veikla ir jos rezultatais.
„Gauta sidabro žyma rodo, kad klasterio organizacija pasiekė puikų valdymo lygmenį (atitinka aukštą ECEI kokybės rodiklių lygį) bei įgyvendino išsamų ir sėkmingą tolimesnio ir nuolatinio veiklos tobulinimo procesą. Ne veltui sidabro žyma, kuri yra apibūdinama kaip „pasišventę klasterio meistriškumui“ (angl. – Dedicated to Cluster Excellence), patvirtina sėkmingą veiklos tobulinimo procesų, kurie buvo pradėti klasteriui gavus bronzos žyma ir atliktus veiklos sugretinimą (palyginamasis vertinimas), klasteryje įgyvendinimą.
Klasterių valdymo kokybės žyma suteikia galimybę klasterio organizacijos vadovybei parodyti ir įrodyti savo gebėjimą valdyti klasterį suinteresuotoms šalims, tokioms kaip klasterio nariai, politikos formuotojai, šalies visuomenė, vietos bendruomenės ir kt. Tačiau pagrindinė pridėtinė vertė yra susijusi su klasterio organizacijos gebėjimu teikti paslaugas klasterio nariams ir jas nuolat gerinti“, – sakė dr. G. Labutis.
Anot profesionalo, vėliau norint gauti aukso žymą, klasterių valdymo organizacijos turi atitikti tam tikrus pažangos lygmenis klasterio struktūros, valdymo, finansavimo, strategijos ir paslaugų bei klasterio pripažinimo srityse. „Aukso žymos suteikimo procesas yra panašus į sidabro žymos procesą, tačiau atliekant išsamų vertinimą klasterio būstinėje, šį vertinimą vykdo du nepriklausomi ESCA ekspertai bei vertinama daugiau nei 30 pagrindinių klasterio veiklos kokybės rodiklių. Tikimasi, kad 2024 metais turėsime vieną ar du aukso žyma sertifikuotus Lietuvos klasterius“, – vylėsi dr. G. Labutis.
Projektą „Inovacijų tinklaveikos skatinimas ir plėtra (InoLink)“ koordinuoja Mokslo, inovacijų ir technologijų agentūra (MITA). Projektas skatina įmonių jungimąsi į klasterius, didina klasterių brandą, skatina jų augimą ir tarptautinį bendradarbiavimą. Projekto partneris – Lietuvos inovacijų centras (LIC). Projektas finansuojamas Europos regioninės plėtros fondo lėšomis.