Prezenteizmas yra jau dažnas reiškinys, kai darbuotojai dirba nepilnu našumu, dažniausiai – sirgdami ūminėmis ar paūmėjusiomis lėtinėmis ligomis. Nors darbdaviai ar patys darbuotojai tokį elgesį gali laikyti atsakingumo požymiu, jis dažnai sukelia kur kas daugiau žalos nei naudos – skaičiuojama, kad Jungtinėje Karalystėje pezenteizmas verslams kasmet kainuoja apie 25 milijardus svarų sterlingų, o JAV ekonomika dėl prezenteizmo patiria apie 150 milijardų dolerių nuostolių.
„Prezenteizmas – tarsi vilkas avies kailyje. Atrodo, žmogus dirba – vadinasi, viskas gerai, bet realybėje jis pasiekia gal tik pusę savo galimybių. Pats darbuotojas, „per jėgą“ tęsiantis darbą, susiduria su ilgalaikiu stresu, silpstančia motyvacija, didesne perdegimo rizika ir blogėjančia sveikata“, – aiškina R. Kaminskienė.
Ji teigia, kad prastos savijautos sukeltas prezenteizmas dažnai pasireiškia tiek fiziniais, tiek emociniais požymiais, kuriuos iš išorės atpažinti gali būti nelengva.
„Žmogus atrodo dirba, bet yra „ne ten“. Užduotys, kurios paprastai atliekamos greitai, gali vėluoti, dažniau daromos klaidos, aktyvus darbuotojas staiga tampa tylus, vengia atsakomybės ir nebesiūlo idėjų. Jis gali atrodyti pavargęs, praradęs energiją, susikaupimą, o jo emocijos dažnai būna neigiamai pakitusios. Taip pat pastebimi fiziniai požymiai, tokie kaip nuolatinis galvos ar nugaros skausmai, žmogui sunku susikaupti“, – pasakoja ekspertė.
Ilgainiui tai gali sukelti rimtesnes sveikatos problemas, pavyzdžiui, lėtinį stresą ar perdegimą, priduria R. Kaminskienė. Be to, prezenteizmas veikia ne tik individualų darbuotoją, bet ir visą komandą bei įmonės veiklos rezultatus. Ilgainiui prezenteizmas sukuria „sniego gniūžtės“ efektą – kiti darbuotojai patiria spaudimą, kyla konfliktai, mažėja motyvacija ir pasitikėjimas darbdaviu.
„Vieno žmogaus sumažėjęs produktyvumas reiškia, kad kiti turi perimti jo atsakomybes. Tai kelia papildomą stresą ir nusivylimą, o jei prezenteizmas susijęs su infekcinėmis ligomis, kyla pavojus, kad problema paveiks visą kolektyvą. Todėl svarbu suprasti, kad prezenteizmas yra ne tik individuali, bet ir komandinė problema, kurios sprendimas reikalauja proaktyvumo ir atvirumo“, – teigia ekspertė.
Būdai sumažinti prezenteizmą
Norint įveikti prezenteizmą, visų pirma įmonės turi kurti aplinką, kurioje darbuotojai jaustųsi drąsiai pranešdami apie savo sveikatos būklę ir poreikį pailsėti.
„Poilsis turi būti ne tik priimtinas, bet ir skatinamas. Darbuotojai turi žinoti, kad pasakyti „šiandien man reikia pertraukos“ yra priimtina, nekritikuojama ar vertinama kaip trūkumas. Tokia kultūra gali sumažinti prezenteizmą, taip pat padidinti darbuotojų lojalumą, motyvaciją bei bendrą darbo atmosferą“, – pabrėžia Rasa Kaminskienė.
Pasak ekspertės, šiuo atveju vadovų vaidmuo yra esminis. Jie turėtų rodyti pavyzdį savo elgesiu – atvirai komunikuoti apie asmenines pertraukas ar sveikatingumo dienas.
„Kai vadovas sako: „Šiandien darau pertrauką, kad pailsėčiau“, tai siunčia aiškią žinutę visai komandai – rūpinimasis savimi yra normalu ir būtina. Be to, svarbu aiškiai komunikuoti apie sveikatingumo dienas, skatinti jas naudoti ir užtikrinti, kad politika būtų ne tik „popierinė“ – darbuotojai turi jausti, jog jų gerovė yra tikras prioritetas, o ne vien teorinė nuostata“, – sako R. Kaminskienė. Jos teigimu, padėti gali ir lankstus darbo grafikas, galimybė dirbti nuotoliniu būdu ar sumažintu krūviu.
Sėkmingai padėti darbuotojams pašalinti kitą prezenteizmo priežastį – pačius negalavimus – gali įmonėje taikomos prevencinės sveikatingumo priemonės, specialios programos bei darbuotojams suteikiami įrankiai patiems rūpintis savo sveikata.
„Darbo aplinkoje gali būti naudingos tokios priemonės kaip ergonomiška darbo vieta, poilsio zonos, reguliarios sveikatos iniciatyvos – seminarai apie streso valdymą, emocinę sveikatą ar darbo-poilsio balansą, sveikatos draudimo programos, kurios apimtų psichologo, psichoterapeuto, gydytojo konsultacijas“, – priduria R. Kaminskienė.
Geriausia strategija – holistinė prevencija
R. Indrišiūnienė pritaria, kad prevencija – bene geriausia strategija siekiant užkirsti kelią prezentezimui, o proaktyvų ir holistinį požiūrį į darbuotojų sveikatą renkasi vis daugiau įmonių.
„Holistinis požiūris į sveikatingumą tampa standartu. Darbdaviai supranta, kad fizinė ir emocinė sveikata yra tarpusavyje susijusios, todėl investicijos į abi sritis atneša didžiausią naudą ir yra labai svarbios kuriant veiksmingą ir sėkmingą įmonę“, – dalijasi „Stebby“ atstovė.
Kita vertus, siekdamos aktyviai rūpintis darbuotojų sveikata, mažosios ir vidutinės įmonės dažnai susiduria su išskirtiniais iššūkiais, ypač – ribotais ištekliais. Tačiau, R. Indrišiūnienės teigimu, imonės, norinčios racionaliai paskirstyti savo išlaidas darbuotojų gerovei palaikyti, gali rinktis prieinamą ir veiksmingą įrankį – sveikatingumo platformą „Stebby“.
„Stebby“ darbdaviams leidžia savo darbuotojams pasiūlyti sveikatingumo veiklų kompensaciją, o darbuotojams – individualiai pasirinkti paslaugas, kurios geriausiai atitinka jų sveikatos tikslus ir gyvenimo būdą.
„Mūsų misija – padaryti darbuotojų gerovę prieinamą įvairaus dydžio įmonėms. Siūlome platų sveikatingumo paslaugų spektrą: nuo sveikatingumo ir atsipalaidavimo užsiėmimų iki prevencinės sveikatos priežiūros ir psichikos sveikatos pagalbos. Jiems labiausiai tinkamas paslaugas pasirenka patys darbuotojai, kad kiekvienas euras būtų išleistas efektyviai“, – pasakoja S. Kairė.
Be to, nauja „Stebby“ 360° sveikatingumo programa, jungianti sveikatos draudimą ir sveikatingumo veiklas, užtikrina, kad nė vienas gerovės aspektas nebus pamirštas.
„Nauja „Stebby“ 360° sveikatingumo programa užtikrina, kad net ir mažos bei vidutinės įmonės galėtų gauti gauti gerą ir naudingą sveikatos draudimą darbuotojams patraukliomis sąlygomis. Be to, valdyti draudimą tampa lengviau – nereikia rankiniu būdu koreguoti ar pridėti naujos informacijos, paprasčiau tampa apsaugoti darbuotojų asmeninius duomenis. O prie sveikatos draudimo, žinoma, galima pridėti sveikatingumo paslaugas, už kurias įmonei grįžta lėšos, jei šios nėra panaudojamos darbuotoju. Vienoje platformoje spręsdami visus darbuotojų sveikatos klausimus, darbdaviai gali kurti visapusišką ir įtraukią įmonės kultūrą“, – vardija R. Indrišiūnienė.
Norėdami sužinoti daugiau apie būdus, kaip „Stebby“ gali padėti įmonei kurti ilgalaikę sveikatingumo programą, apsilankykite svetainėje: https://business.stebby.lt/