Pasak naujienų portalo www.15min.lt žurnalistės Lauros Korickės, pažįstančios negalią iš arti, mūsų šalies susisiekimo infrastruktūros pritaikymą žmonėms su negalia iki šiol mėgstama kritikuoti, tačiau ji pati teigia vertinanti gana palankiai.
„Situacija yra tikrai pakankamai gera. Išimtis būtų nebent keliaujant traukiniais į mažesnius miestus, pavyzdžiui, Ignaliną. Tokiais atvejais būna sunkumų. Visgi keliaujant lėktuvu į užsienio šalis ar traukiniu į didesnį miestą, problemų nekyla. Bent jau man. Be to, skrendant kur nors lėktuvu visada iš anksto, pirkdama bilietą, užsisakau asistento pagalbą, kuri teikiama oro uostuose. Šie darbuotojai labai padeda, galima kur kas greičiau atlikti visus formalumus oro uostuose. Tad skatinu žmones nebijoti naudotis jų paslaugomis, užsisakyti iš anksto, o prieš keliaujant – domėtis, skaityti, aiškintis, kad kelionė būtų paprastesnė“, - sako L. Korickė.
Sandra Buklienė, Asmens su negalia teisių apsaugos agentūros prie LR Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, Prieinamumo užtikrinimo ir konsultacijų skyriaus vyriausioji specialistė tvirtina, kad per pastaruosius 10 metų transporto paslaugų prieinamumas žmonėms, turintiems negalią, Lietuvoje labai pagerėjo, tik kol kas trūksta informacijos apie tam tikrų paslaugų prieinamumą, galimybes jas gauti, užsisakyti.
„Žinoma, nusiskundimų visada gavome ir gauname. Visgi smagu, kad nors ir mažais žingsneliais, bet judame į priekį. Džiugu, kad didėja prieinamumas tiek patenkant į traukinių stotį, tiek į oro uostą. Pavyzdžiui, pasitinkant oro uoste, palydint, padedant įlipti į lėktuvą. Asistento pagalba tokiose erdvėse yra puikus pavyzdys. Labai gerai, yra tokia paslauga ir ji teikiama. Tik, deja, dėl informacijos stokos ne visi žino, kaip tokią pagalbą užsisakyti, rezervuoti iš anksto. Tad sužinojus per vėlai apie tokias galimybes kartais būna nusiskundimų iš visuomenės“, - sako S. Buklienė.
Lietuvos oro uostų komunikacijos vadovo Mariaus Zeleniaus teigimu, vertinant Vilniaus oro uosto aplinkos pritaikymą žmonėms su negalia, svarbu paminėti tai, kas yra privalomai padaryta ir daroma, vadovaujantis galiojančiais teisės aktais, ir tai, kas yra daroma papildomai, norint užtikrinti, kad išvykimo aplinka keliaujantiems lėktuvais ir jų laukiantiems oro uoste būtų dar draugiškesnė ir patogesnė.
„Manau, šiuo metu esame pakankamai gerai pritaikę pastatus žmonėms su negalia, kurie buvo statyti tais laikais, kai nebuvo tiek galvojama apie visų žmonių, ypač turinčių negalią, poreikius. Pavyzdžiui, kitų metų vasarį pradėsiantis veikti naujasis Vilniaus oro uosto išvykimo terminalas bus dar patogesnis ir žmonėms su matomomis bei nematomomis negaliomis keliauti bus dar lengviau. Manau, kad darome labai daug pritaikydami aplinką. Labai padeda tobulėti tai, kad glaudžiai bendradarbiaujame su asociacijomis ir organizacijomis, kurios atstovauja žmones su negalia. Jų nuomonė – labai svarbi, ypač dar tik planuojant pritaikymo sprendimus“, - sako M. Zelenius.
Pasak jo, siekiant kuo praktiškiau pritaikyti Vilniaus, Kauno ir Palangos oro uostų infrastruktūrą, yra kviečiamos organizacijos, atstovaujančios žmones su negalia, įvertinti aplinkos pritaikymą, testuoti naujausius sprendimus.
„Kartu einame ir tikriname, ar mūsų infrastruktūra yra gerai pritaikyta, ką reikėtų patobulinti. Ir kaskart randame, ką padaryti geriau. Štai, pavyzdžiui, žemesnio ūgio moteris, sėdinti vežimėlyje, apžiūrinėjusi patalpas ir tualetą, identifikavo, kad veidrodžiai yra pakabinti per aukštai. Įrengimo eigoje apie viską neįmanoma pagalvoti, kol praktiškai neišbandoma, tad išgirsti nuomonę iš pirmų lūpų – labai naudinga. Šiuo metu bendradarbiaujame su regėjimo negalią turinčių žmonių organizacijomis, testuodami naujojo išvykimo terminalo ekranų raišką, spalvas, šriftą“, - sako M. Zelenius.
Anot Aleksandro Zubriakovo, AB „Lietuvos geležinkeliai“ korporatyvinių reikalų direktoriaus, mūsų šalies susisiekimo geležinkeliais infrastruktūrą siekiama pritaikyti kur kas daugiau, nei tai numato įstatymai ir daugeliu atveju tai jau yra padaryta.
„Mes esame ne tik už stočių, juose esančių įrenginių, bet ir jų prieigų, traukinių pritaikymą. Naujausias pavyzdys galėtų būti mūsų naujieji, šiuo metu testuojami „bilietomatai“, kuriuose numatyta ir Brailio rašto funkcija, kad būtų patogu jais naudotis ir žmonėms, turintiems regėjimo negalią. Negalime apsimetinėti, kad žinome, kaip turi būti, todėl visuomet konsultuojamės su organizacijomis. Pritaikydami šiuos „bilietomatus“ konsultuojamės su organizacijomis, kurios atstovauja žmones su regėjimo negalia“, - sako A. Zubriakovas.
Pasak jo, didžioji dalis geležinkelių infrastruktūros buvo pastatyta tais laikais, kai dar buvo patogu „nepastebėti“ tam tikrų visuomenės grupių.
„Situacija keičiasi. Kaip tik siekiame įtraukti kuo daugiau partnerių, kai planuojame aplinkos pritaikymą žmonėms su negalia. Pavyzdžiui, Vilniaus geležinkelio stotyje įrengtas naujas pėsčiųjų tiltas, jungiantis Naujininkų ir geležinkelio stoties abi puses. Jame įrengti modernūs pandusai, taktilinės plytelės sudėtos pagal šiuolaikiškus reikalavimus. Su didesniais iššūkiais susiduriame regionuose, bet situacija keičiasi ir juose. Štai 2025 m. testuosime naujuosius „Stadler“ traukinius, kurių erdvės yra pritaikytos žmonėms su judėjimo negalia. Į juos bus paprasčiau įlipti ir įvažiuoti, nes jų korpusas - žemesnis. Na, o 2026 m. jau planuojame turėti 15 tokių traukinių“, - sako A. Zubriakovas.
Plačiau apie oro uostų ir geležinkelių aplinkos pritaikymą žmonėms, turintiems matomas ir nematomas negalias – specialioje tinklalaidėje „Prieinamumas atveria galimybes“, kurios metu su įvairių sričių ekspertais ir žmonėmis, kuriems negalia pažįstama iš arti, diskutuojama apie aplinkos pritaikymą įvairiais aspektais.