Draudimas nuo incidentų neapsaugo, tačiau jiems įvykus yra stipri, o kartais net lemtinga parama verslo išgyvenimui. Šiandien draudimo svarba auga kartu su neapibrėžtumu, pokyčiais rinkose ir net gamtos kataklizmais, įgaunančiais svaiginantį pagreitį. Maža to, neregėti infliacijos mastai klibina jau ir egzistuojančios apsaugos pamatus.
Klausimą, ar draustis, dabar keičia kitas, aktualesnis: ką konkrečiai ir kokiai sumai drausti, kad būtų užtikrinta pakankama apsauga kritinės nelaimės atveju?
„Mūsų rekomendacija įmonėms – iš naujo atsakingai įsivertinti visus veiklos aspektus ir apibrėžti, kas daro didžiausią įtaką įmonės veiklai. Ir atsakingai persižiūrėti draudimo sumas", – sako Saulius Baranauskas, draudimo bendrovės „If" įmonių turto draudimo produkto vadovas.
Jis išskiria sritis, kurios šiandien yra ypač svarbios gamybos bendrovėms, ir pataria, į ką atkreipti dėmesį, norint maksimaliai valdyti kylančias rizikas.
Turto draudimas – ar pakankamas?
Apdrausti pastatus, įrenginius ir atsargas renkasi praktiškai visos įmonės, nes šis turtas yra gamybos pagrindas, o jo netekus ar jam nukentėjus, stringa visa veikla. Atsižvelgiant į šių dienų kontekstą, svarbu įsivertinti, ar draudimo sutartyje nurodyta kilnojamo ir nekilnojamo turto suma atitinka realias statybos ir turto remonto ar atkūrimo išlaidas, kurios potencialiai galėtų atsirasti.
„Jeigu jau esate apdraudę turtą, tuomet pratęsdami draudimo sutartį būtinai atkreipkite dėmesį į draudimų sumų pakankamumą. Gali būti, kad įvertinus gerokai ūgtelėjusias statybos darbų, medžiagų, elektronikos, įrenginių, žaliavų kainas, sutartyje nurodyta suma nebus pakankama atlyginti visus nuostolius, ir dalis atstatymo kaštų guls ant draudėjo pečių", – tikina S. Baranauskas.
Anot jo, statybos kainos auga jau ne pirmi metai, bet kai metinis pokytis neviršija 2-3 proc., svyravimą galima toleruoti. Tačiau vien per pastaruosius metus statybos kainos šoktelėjo 15-25 proc., ir tai jau virsta problema, nes praktiškai visos prieš kelis metus nustatytos turto draudimo sumos tampa nebepakankamos.
„Draudimo suma turėtų atitikti numatomas turto atkūrimo išlaidas per artimiausius 12 mėnesių, įvertinus ir dabartinius statybos bei remonto kaštus, ir prognozuojamą infliaciją bei išlaidų padidėjimą", – sako ekspertas.
Draudimas, palaikantis gyvybingumą
Jei dėl draudžiamojo įvykio įranga nukentės, reikės ją ne tik atkurti, bet ir užtikrinti, kad dėl įrangos praradimo sumažėjęs arba visai nutrūkęs pajamų srautas nepakenktų įmonės gyvybingumui.
„Deja, neretai įmonės šio fakto neįvertina. Kol įranga bus atstatyta, verslas jos negalės naudoti, taigi – ir gauti pajamų. Neretai reikiamus komponentus tenka gabentis iš kitų šalių, o jų atsiuntimas ir pakeitimas gali išsitęsti net iki keleto mėnesių, o kartais ir metų. Priežasčių tam tikrai netrūksta: tiekimo grandinės trinka dėl pandemijos, karo, detalių trūkumo, net mūsų šalies santykių su kitomis valstybėmis. Kol atkuriami gamybos pajėgumai, įmonė negauna suplanuotų pajamų, o pastovūs kaštai niekur nedingsta", – dėsto „If" įmonių turto draudimo produkto vadovas.
Jei įrenginys yra kritinis, sutrinka visa gamyba: tarkime, įtampos svyravimams pažeidus vieno „If" kliento vėjo jėgainės elektros spintas, jėgainės negamino elektros, kol šios buvo pakeistos. Tačiau net jei įmonė darbą tęsia, gali įsisukti smukdanti spiralė: mažėja produkcijos apimtys, taigi ir pardavimai bei įplaukos už produkciją ar paslaugas. Nepatenkinti pirkėjai ima ieškoti rinkoje alternatyvų, o norint susigrąžinti savo rinkos dalį, tenka skirti papildomų lėšų kainodarai, reklamai ir panašiai – taip finansiniai įsipareigojimai auga dar sparčiau. Nepaisant sumenkusios gamybos, įmonė privalo mokėti atlyginimus, nuomą, palūkanas ir kitus mokesčius.
Kad šis pavojingas smagratis nesugniuždytų verslo, reikalingas verslo nutrūkimo draudimas. Jis atlygina negautų pajamų dalį ir padengia pastoviuosius kaštus: darbo užmokestį, paskolas ir kitas papildomas išlaidas, skirtas verslo nutrūkimo nuostoliams mažinti, kai po turto sugadinimo ar sunaikinimo sutrinka įmonės veikla.
Civilinės atsakomybės draudimas
Įmonės veikla gali padaryti žalos žmonių – klientų, darbuotojų, nuomininkų ar kitų asmenų – turtui, sveikatai, taip pat ir gamtai. Tokia žala gali siekti šimtą ar tūkstantį eurų, bet gali perkopti ir dešimtis ar net šimtus tūkstančių. Jei įmonė apsidraudusi civilinės atsakomybės draudimu, nuostolius nukentėjusiems atlygina draudikas.
S. Baranauskas vardija pavyzdžius, kai „If" teko pervesti maždaug 45 000 eurų sumą už parduotą nekokybišką konditerijos gaminį, kuris buvo panaudotas galutiniam produktui pagaminti, arba 100 000 eurų už nekokybiškos draudėjo įrangos sukeltą gaisrą patalpose. Ženklias sumas tenka atlyginti ir darbo metu mirtinai susižalojusių darbuotojų artimiesiems, o tokių atvejų, deja, gamybos sektoriuje vis dar pasitaiko.
„Civilinės atsakomybės draudimo sumas taip pat vertėtų peržiūrėti, kad jų dydis būtų pakankamas nuostoliams atlyginti. Įmonių veiklos apimtys auga, o kuo platesnė veikla, tuo didesnė ir netyčinės žalos tikimybė. Reikia nepamiršti, kad auga ir kitų įmonių apyvartos, tad padarius joms nuostolių, lėšų žalai atlyginti gali prireikti daugiau", – atkreipia dėmesį jis.
Būti šalia ištikus nelaimei
Draudimo bendrovė „If" rizikų įvertinimui ir jų valdymui skiria ypatingą dėmesį, atsakingai žiūrima ir į naujas atsirandančias grėsmes. Bendrovės ekspertai analizuoja verslo aplinką ir kuria sprendimus, kad patenkintų kintančius klientų poreikius. Vienas tokių naujų iššūkių – klimato kaita. Kai kurie gamtos reiškiniai, tokie kaip stiprios audros ar net uraganai, tampa dažnesni, intensyvesni ir atkeliauja ten, kur anksčiau retai pasitaikydavo. Verslams grasina ir stiprūs snygiai ar potvyniai, kurių daugėja šylant klimatui. Tai palyginti naujos, bet labai realios rizikos. S. Baranauskas pasakoja, kad kelios minutės krušos šią vasarą vienam „If" klientui padarė žalos už 86 000 eurų: apgadino įmonės automobilių parką, iš viso šimtą automobilių.
Apgalvoti, kas turi didžiausią įtaką bendrovės veiklai, ir įsivertinti, kas gali sukelti nuostolius – pagrindinis patarimas gamybos įmonėms šiandien. Greiti ir reikšmingi pokyčiai pasaulyje, technologijų vystymasis, verslo modelių slinktys keičia verslo aplinką. Keičiasi ir organizacijų kultūra, darbuotojų lūkesčiai: sveikatos draudimas, dar neseniai buvęs IT įmonių prerogatyva, dabar sutinkamas įvairiausio profilio įmonėse ir tampa pažangaus darbdavio gestu. Tai motyvuoja žmones, jie jaučiasi laimingesni, ir, kas ne mažiau svarbu įmonei – yra sveikesni, labiau darbingi.
„Į rizikų valdymą reikėtų žvelgti plačiau, matyti bendrą vaizdą ir vengti formalių sprendimų. Draudimas – panašiai kaip automobilių diržai. Segamės juos ne dėl to, kad policija reikalauja, o dėl to, kad būtume saugesni. Apdrausti taipogi reikėtų ne tik tą turtą, kurį privalu drausti pagal lizingo taisykles ar banko reikalavimus, bet visus esminius verslo išteklius. Ir žengti žingsnį už standartinio mąstymo ribų, nes verslui grėsmę kelia ne vien gaisrai ar vagystės. Deja, ištikus didelei nelaimei ir nesant apsidraudus, bankrotas yra realus scenarijus. Savo klientams negailime patarimų, kaip išvengti kritinių įvykių. Tačiau jeigu jie nutinka, mūsų tikslas ir įsipareigojimas – būti šalia ir būti realia pagalba verslui", – apibendrina draudimo bendrovės „If" įmonių turto draudimo produkto vadovas.