Augantis vokiečių kalbos vaidmuo
Augantį vokiečių kalbos poreikį jaučia ir Lietuvos verslas. Kristina Kikalienė, IT ir paslaugų verslui bendrovės UAB LITIT vadovė, pažymi, kad verslo santykiai su Vokietija pastaraisiais metais tik intensyvėja, o dirbant su tam tikra šalimi ypač svarbu išmanyti ne tik kultūrą, bet ir mokėti kalbą.
„Procesų, technologijų ir tvarkų naujai prisijungusius kolegas įmonės gali išmokyti pakankamai greitai, tačiau kalbos žinias kandidatai turėtų atsinešti jau su savimi, – komentuoja K. Kikalienė. – Kurdami ir prižiūrėdami projektus tarptautiniams klientams dirbame komandose, todėl turime susikalbėti, suprasti kolegas ir žinoti kultūrinių skirtumų plonybes.“ Anot jos, darbuotojai, mokantys vokiečių kalbą, gauna didesnį darbo užmokestį.
„Anglų kalba šiais laikais išmokstama natūraliai, be didesnių pastangų mokykloje ar universitete. Skatinu mokinius ir studentus pasinaudoti mokymo įstaigų suteikta galimybe ir bent jau pramokti vokiečių kalbą kaip antrąją užsienio kalbą, – pataria LITIT vadovė. – Aš pati kalbu penkiomis kalbomis, ir visos jos man padeda tiek darbe, tiek įvairiose gyvenimiškose situacijose“.
Remiantis Švietimo valdymo informacinės sistemos (ŠVIS) duomenimis, bendra užsienio kalbų mokymosi apžvalga 2022–2024 m. laikotarpiu rodo palankią dinamiką vokiečių kalbos mokymo(si) srityje.
Vokietijos ir Lietuvos augantis bendradarbiavimas
Valstybės duomenų agentūros duomenimis 2023 m. pabaigoje Vokietijos sukauptos investicijos Lietuvoje pasiekė 5,7 mlrd. Eur. Antroje vietoje pagal šį rodiklį esančios Estijos investicijos Lietuvoje siekė 3,7 mlrd. Eur.
Šį Vokietijos lyderystė išryškėjo 2022 m. – dar 2019 m. pabaigoje pagal minėtą rodiklį pirmavo Švedija (3,14 mlrd. Eur). Šiuo metu Vokietija daugiausiai investuoja į finansų ir pramonės sektorius. Savo ruožtu Lietuvoje steigiamos ir bendrovės, kurios teikia paslaugas įmonėms Vokietijoje.
Vokietija taip pat yra ir didžiausia eksporto partnerė – Lietuvos banko duomenimis, vien per 2024 m. į šią šalį keliavo prekių ir paslaugų už 750 mln. Eur. Antra pagal šį rodiklį Prancūzija (480 mln. Eur). Pagal importą į Lietuvą Vokietija užima antrą vietą po Lenkijos.
Vokiečių kalbos svarba Lietuvoje pastaruoju metu auga ir dėl geopolitinės situacijos – Vokietijai tampant saugumo garantu, į Lietuvą atvykstant Vokietijos brigados kariams.
Naujos galimybės
Valdas Šimas, UAB „Reiz Tech“ vadovas, pažymi, kad mokant vokiečių kalbą galima geriau išnaudoti tiek vietines, tiek globalias galimybes.
„Vokiečių kalba yra ne tik praktinis įgūdis, bet ir metraštis, kuriame užkoduotos sėkmės istorijos ir pamokos. Mokykimės iš jų ir tobulinkime savo gebėjimus, nes tai yra kelias į sėkmingą vertikalią ir horizontalią karjerą, atveriantis galimybes, kurios dar tik atkeliauja“, – mintimis dalinasi V. Šimas.
Vokiečių filologijos studijos Vilniaus universitete
VU Vokiečių filologijos katedros vedėja doc. dr. Vaiva Žeimantienė pažymi, kad į katedrą kreipiasi darbdaviai, kurie ieško darbuotojų, mokančių vokiečių kalbą. Ir iš švietimo įstaigų, ir iš verslo pusės jaučiamas vokiečių kalbos poreikis, tai liudija ir tai, kad nuo 2023 m. įmonė UAB „Reiz Tech“ Vilniaus universiteto BA studijų programų „Vokiečių filologija" ir „Anglų kalba ir kita užsienio (vokiečių) kalba“ trečio kurso studentėms ir studentams įsteigė kasmetinę 2000 dydžio eurų stipendiją. Be to, studijuojant vokiečių filologiją ir pasirinkus gretutines vokiečių kalbos dalyko pedagogikos studijas skiriama tikslinė 300 eurų stipendija.
„Vokiečių filologijos bakalauro studijos suteikia visas galimybes profesionaliai išmokti vokiečių kalbą net ir pradėjus universitete ją mokytis nuo nulio, – sako V. Žeimantienė. – „Vokiečių kalba suteikia įvairiapusių žinių apie vokiškai kalbančių šalių kultūrą, visuomenę ir literatūrą, „Vokiečių filologijos“ studijų programa nuolat atnaujinama, siekiama studijuojantiems suteikti žinių ir kompetencijų, kurios ateityje padėtų rasti mėgstamą darbą ir augti kaip asmenybei“.