„Etikečių klijavimas“ žmonėms Lietuvoje vis dar labai gajus – papasakojo, kaip su stereotipais tvarkosi „Rimi“

Iki šiol nusprendus keisti profesiją dažnas išgirsta abejones: „Ar tau verta rinktis tokį moterišką/vyrišką darbą?“ Nors Lietuva žengia į priekį lyčių lygybės darbo aplinkoje link, stereotipai apie žmogaus amžių, negalią, lytinę orientaciją, tautybę ar kilmę vis dar gajūs. Gegužę prekybos tinklas „Rimi“ paskelbė Įvairovės mėnesiu, ta proga padalinių vadovai susitiko popietinei mokymų sesijai su Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos integravimo grupės vadove Vilma Gabrieliūte ir tos pačios tarnybos teisininke Laima Vengale-Dits. Dabar, kai įmonėse įdarbinama vis daugiau ukrainiečių ir kitų tautybių žmonių, norima, kad užsieniečio „etiketė“ netrukdytų jaustis kolektyvo dalimi, todėl pokalbio tema buvo: „Kaip kurti saugią ir pagarbią darbo aplinką visiems?“

Darbe – visi vienodi ir visi lygūs

Jau daugiau nei 14 metų prekybos tinklas „Rimi“ prisideda keisdamas visuomenės nuostatas apie žmonių įvairovę ir daro tai – įdarbindamas skirtingo amžiaus, tautybės ir fizinių galimybių žmones bei taip skatindamas kitas organizacijas įvertinti, kokią naudą sukuria jų skirtumai. „Įvairovė užima svarbią vietą mūsų įmonėje ir mūsų verslo filosofijoje: labai daug dėmesio skiriame lyčių lygybei, skirtingų tautybių ir amžiaus, negalią turinčių žmonių įdarbinimui. Tai darome, nes tikime, kad tai yra prasminga, teisinga ir būtina, o ypač dabar, kai pasaulyje vykstantys pokyčiai žmonių įvairovės temoje išryškino naujus aspektus“, – teigia „Rimi Lietuva“ personalo vadovė Vaida Kaikarienė.

Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos atstovė V. Gabrieliūtė pastebi, kad, remiantis Etninių tyrimų instituto duomenimis, labiausiai lietuviai vienoje įmonėje nenorėtų dirbti su kolegomis, turinčiais intelekto negalią, romais, iš įkalinimo įstaigų išėjusiais žmonėmis, musulmonais ir homoseksualiais asmenimis. Net neturėdami savo draugų tarpe skirtingų religijų, etninei grupei priklausančių žmonių, išankstines nuostatas apie juos turime. Ne išimtis ir LGBTI+ asmenys, kurie dėl savo seksualinės orientacijos ar lytinės tapatybės su diskriminacija susiduria tiek darbe, tiek viešose vietose – kavinėse, restoranuose, parduotuvėse.

V. Gabrieliūtė siūlo būti atidiems darbe renkantis žodyną: „Net ir tokie, regis, nekalti posakiai kaip „silpnoji lytis“, „normali orientacija“ ar „neįgalusis“ kuria priešišką darbo aplinką, įtvirtina stereotipus, didina atskirtį. Mums neužkliūvantys teiginiai kitiems gali pasirodyti menkinantys ir užgaulūs, tad svarbu situaciją pirmiausia įvertinti to žmogaus akimis“.

Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos specialistai pastebi, kad ne visi darbdaviai atviri įvairovei ir rinkdamiesi kandidatus vis dar vadovaujasi pasenusiomis nuostatomis. Naujausiame tyrime, kuris buvo atliktas prieš trejus metus, net 59 procentai darbdavių pažymėjo, kad trūkumas būtų darbuotojo amžius, o 51 procentui problema atrodė negalia, nors, pasak V. Gabrieliūtės, problema yra ne žmogus, o jam nepritaikyta darbo aplinka.

Karo situacija padės organizacijoms būti labiau įtraukioms

Kai įdarbinama vis daugiau karo pabėgėlių ukrainiečių, įmonių kolektyvai tampa apskritai atviresni užsieniečiams, labiau pasiruošia naujokų įvedimo į darbo aplinką procedūroms, stengiasi prisitaikyti prie jų vartojamos kalbos. Tačiau svarbu, ar pats žmogus mano esąs kolektyvo dalimi, ar jis jaučiasi saugiai. Pasak Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos ekspertės V. Gabrieliūtės, kartais užtenka minimalių ženklų iš darbdavio pusės – kelių išmoktų žodžių jo gimtąja kalba, palaikančių įvairovę plakatų darbo aplinkoje taip pat aiškios deklaracijos, kad įžeidūs komentarai jų įmonėje jokiu būdu nebus toleruojami – būtent tokių jau pasitaikė kai kuriose kolektyvuose, kur dirba rusų tautybės žmonių.

„Šiuo metu Ukrainoje vykstantis karas yra pasibaisėtinas dalykas, jis nepaliko abejingo nė vieno iš mūsų. Baisių įvykių gausa, informacijos kiekis daro žmones jautresnius, emociškai labiau pažeidžiamus. Mūsų stiprybė, jog pakankamai seniai turime patirties įdarbinant užsieniečius. Daug apie tai kalbamės, o dar daugiau apie tai kalbėjome prasidėjus karui: akcentavome, kad nusikalstamas režimas ir mūsų įmonėje dirbantys kitų tautybių žmonės nėra vienas ir tas pats, reikia šiuos dalykus atskirti. Tikiu, kad mūsų darbuotojai tais klausimais yra pakankamai supratingi, išmoningi ir atsakingi, tad šiai dienai didesnių konfliktų mums pavyksta išvengti“, – sako „Rimi Lietuva“ personalo vadovė Vaida Kaikarienė.

Kas tinka ir kas netinka darbo aplinkoje?

Dažnai kolektyvuose kyla nesusipratimų dėl nevienodų žmonių asmeninių ribų, įsitikinimų ir socialinės aplinkos. Pavyzdžiui, vieni pasiųstą oro bučinį kolegei gali suprasti kaip draugišką gestą, o kiti – kaip seksualinio priekabiavimo išraišką. Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos teisininkė Laima Vengalė-Dits sako, kad žmonės į tas pačias situacijas reaguoja labai įvairiai – vienam tai nieko nereiškiantis gestas, o kitam – pažeminimas, jo orumo įžeidimas, tad kiekvienu atveju svarbus kiekvieno asmens individualus išgyvenimas ir situacijos vertinimas. Todėl žmonės, ypač darbuotojai darbinėje aplinkoje, turi jaustis socialiai atsakingi, bendraudami vertinti galimas savo elgesio rizikas.

Vis tik darbe vertėtų vadovautis profesinės etikos taisyklėmis ir socialinėmis normomis. Taigi, ekspertė rekomenduoja prieš apkabinant ar paliečiant žmonių paklausti, ar galite tai padaryti ir būtinai sulaukti teigiamo atsakymo. Ši taisyklė galioja ir kitame kontekste – norint pasikalbėti, siūlant nueiti pietų, prašant pagalbos ir pan. Tačiau, siekiant užkirsti kelią galimam priekabiavimui ar pažeminimui darbe, rekomenduotina apsirašyti tarnybinio bendravimo, elgesio taisykles išklausius darbuotojų nuomonę, atsižvelgiant į pageidavimus, profesinio elgesio kultūrą.

Įžeisti galima ir darbo skelbimu

Į Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybą vis dažniau kreipiasi žmonės ne tik dėl seksualinio priekabiavimo, bet ir dėl diskriminacijos profesinėje srityje. L. Vengalė-Dits prisimena atvejį, kai į tarnybą kreipėsi chirurgė, kuri jautėsi diskriminuojama dėl lyties – ji buvo nušalinta nuo operacijų, sudarytas nepalankus darbo grafikas, nukentėjo jos profesinė patirtis. Tuo pačiu moters finansinė situacija buvo prastesnė nei vyrų kolegų ir tam nebuvo jokios kitos priežasties.

Tai vis dėl įsišaknijusių stereotipų, kas yra „vyriška“ ar „moteriška“, todėl V. Gabrieliūtė pataria organizacijoms net publikuojant darbo skelbimus su nuotrauka pagalvoti, kad nebūtinai, pavyzdžiui, logistikos įmonės ieškomi nauji darbuotojai turi būti vyrai – vairuoti gali ir moterys: „Darbdavio perduodama žinutė turėtų būti tolerantiška tiek amžiaus, tiek lyties atžvilgiu net ir tuo atveju, jeigu nesitikite sulaukti tokių kandidatų.“

Įvairių klausimų kyla ir į Lietuvą atvykusiems ir čia įsidarbinusiems žmonėms – teisininkė L. Vengalė-Dits siūlo dėl neaiškių situacijų darbe kreiptis į Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybą – ten su darbuotojais galima susikalbėti lietuvių, anglų, rusų ir lenkų kalbomis.

Šiuo metu visoje Lietuvoje „Rimi“ dirba per 300 įvairių tautybių žmonių, o net 100 iš jų – karo pabėgėliai iš Ukrainos. Kol naujieji darbuotojai mokosi lietuvių kalbos, prekybos centruose leidžiami specialūs garso ir vizualiniai pranešimai apie tai, kokia kalba galima susikalbėti su iš užsienio atvykusiais darbuotojais. Pirkėjų patogumui įrengtos lentelės bei lipdukai, informuojantys apie skyriuje dirbančius užsienio piliečius, o šie segi ženkliukus su nurodyta bendravimo kalba.