Tiesa, toks požiūris socialiai priimtinas dar ne visiems. Žali dredai, auskarai veide, tatuiruotės ir alternatyvus stilius, prisipažįsta Lauryna Frankonytė, yra pakišę koją atrankose.
„Yra tekę susidurti, kai, regis, kompetencijas atitinki idealiai, o tave vis tiek sutinka ir išlydi pagal rūbą, net jei tas rūbas švarus ir tvarkingas, tik kiek kitoks, nei kabo kitų spintose“, – sako L. Frankonytė ir pastebi, kad ilgainiui žmonių, taigi – ir darbdavių, požiūris kinta.
Dabar „Molėtai Rimi“ kasininke dirbanti mergina nė nesuskaičiuoja, kiek klientų per dieną sutinka, ir jų reakcijos – tik džiugios, kai kurie netgi prašo patarti dėl išvaizdos ir dredų priežiūros.
O štai aštuonias tatuiruotes turinti Eglė Valčiukaitė tikina nei save varžanti, nei kūno piešinius dangstanti biure.
Būti vertinamam ne pagal išvaizdą – dovana
Paklausta, kokios tatuiruotės ją puošia, E. Valčiukaitė vardija turinti ir nestandartinę karūną, ir lietuvių liaudies meno įkvėptų simbolių. O pirmoji jos tatuiruotė – savo kūrybos dainos eilutė, prisimena „Rimi“ ugdymo vadovės pareigas užimanti mergina.
„Žinojau, kad noriu teksto, tačiau nenorėjau, kad tai būtų kažkieno kito mintys. Simboliška, kad turiu ir eglės tatuiruotę – pagal ją mane išties lengva identifikuoti“, – juokiasi Eglė.
Žmonės kartais nustemba į klausimą, ką tatuiruotės reiškia jai pačiai, išgirdę atsakymą, jog turi jas tik dėl grožio. Nors dalis tatuiruočių išties turi reikšmę – jų atsiradimą lėmė tam tikri gyvenimo momentai ir žmonės, tai, pasak E. Valčiukaitės, pirmiausia yra saviraiškos priemonė ir aksesuaras.
„Kartais sulaukiu ir dar vieno klausimo: kas bus, kai tatuiruotės atsibos? Ir tai, ko gero, yra dažną žmogų susilaikyti nuo tatuiruotės priverčianti dvejonė. Tačiau kaip gali atsibosti tai, kas tampa natūralia, neatskiriama tavo dalimi? Tai lyg turimas apgamas – galiausiai jo nei nepastebi, nei slepi, nei maskuoji“, – svarsto „Rimi“ ugdymo vadovė.
Ilgus metus „Rimi“ dirbanti Eglė tikina, kad būti organizacijoje tarp žmonių, kur esi vertinamas ne už tai, kaip atrodai, o už tai, koks žmogus esi, kokias kompetencijas turi ir kokių tikslų sieki, yra tikra sėkmė ir dovana.
Išvaizda niekaip nesusijusi su gebėjimais
Žmogaus saviraiškos laisvė darbo pokalbio metu – nei trūkumas, nei privalumas, įsitikinusi „Rimi“ strateginė personalo vystymo partnerė E. Dirmaitė. Renkantis tinkamą kandidatą, pasak jos, vadovas turi vadovautis objektyviais kriterijais, kurie leistų nuspręsti, ar žmogus gebės atlikti savo darbą.
Priklausomai nuo pozicijos, sako ji, atrankų kriterijai skiriasi. Vienos pozicijos reikalauja tam tikros patirties ar kompetencijų, o kitose kur kas svarbesnės asmeninės savybės. Virėjai, salės darbuotojai ar kasininkai, visų pirma, turi būti motyvuoti ir pasiryžę mokytis, o išskirtinė išvaizda atrankos procesui neturi jokios įtakos.
„Išskirtinė išvaizda niekaip nesusijusi su faktu, ar darbuotojas gebės tinkamai užpildyti lentynas, patikrinti prekių galiojimą ar maloniai aptarnauti klientus“, – pabrėžia E. Dirmaitė.
Skatina įvairovę visais aspektais
Vis dėl to tam tikri reikalavimai išvaizdai keliami. Pavyzdžiui, su maisto produktais ir klientais dirbantys komandos nariai pirmiausia turi laikytis higienos taisyklių, t.y. dėvėti apsauginius rūbus ir naudoti atitinkamas priemones maisto gamybos patalpose. Kartu, „Rimi“ darbuotojai dėvi uniformas – tai leidžia jiems būti atpažįstamiems ir ryškiai matomiems prekybos salėje, todėl klientai gali greičiau kreiptis pagalbos.
Tačiau plaukų spalva, matomos tatuiruotės ar auskarai, pasak E. Dirmaitės, su tuo nieko bendra neturi. Jie neribojami ir neskaičiuojami, nes visiškai netrukdo atidžiai atlikti savo pareigų. Atvirkščiai – išskirtinė išvaizda komandoms įneša spalvų.
„Palaikome ir skatiname įvairovę visais aspektais: amžiaus, lyties, išvaizdos. Siekiame, kad, užuot suvaržyti ir priversti užsidėti „kaukę“, komandose darbuotojai jaustųsi gerai ir galėtų būti savimi“, – sako „Rimi“ strateginė personalo vystymo partnerė.
„Rimi“ komandoje, skaičiuoja ji, dirba daugiau nei 3000 darbuotojų. Visi jie – unikalūs, o būdami apsupti įvairių žmonių, gali mokytis vieni iš kitų, išgirsti skirtingų idėjų ar požiūrio kampų, būti savimi ir nemaskuoti savęs.
„Džiugiai nusiteikęs darbuotojas – mūsų stiprybė, sėkmingo verslo ir laimingo kliento pagrindas“, – įsitikinusi E. Dirmaitė.