Svarbu pajusti kolegų geranoriškumą
Snizhanai įsikurti Vilniuje buvo lengviau, nes ji atvyko pas tėtį. Dabar ji labai džiaugiasi, kad, prasidėjus karui Ukrainoje, iš niokojamos savo tėvynės galėjo pasikviesti draugę, kuriai taip pat padėjo įsidarbinti „Rimi“. Tuomet, prieš metus, ieškodama darbo ji užėjo į kelias kavines, bet nepilnametės įdarbinti niekas nenorėjo, o užsukusi į Vilniaus centre įsikūrusią „Rimi Express“ parduotuvę, ji sulaukė teigiamo atsakymo. „Užėjau ten beveik įsitikinusi, kad manęs nepriims dėl jauno amžiaus. Pamenu, mane pasitiko pamainos vadovas, kuris pasitarė su direktore, pasakė, kad aš iš Ukrainos ir labai noriu dirbti. Vėliau pasikalbėjau su direktore Natalija, ji paaiškino, kokių dokumentų reikia ir labai greitai buvau priimta į darbą. Nuo pat pirmų darbo dienų man labai patiko kolektyvas. Iš pradžių buvau salės darbuotoja, o sulaukus aštuoniolikos pradėjau dirbti kasoje, tas darbas man labai patinka“, – džiaugiasi mergina.
Aplinka darbe labai svarbi visiems, o kolegų geranoriškumą ypač svarbu pajusti naujokams. „Daugumai apsiprasti užtenka vos kelių dienų, bet pagal organizacijoje veikiančią Bičiulių programą naujoko įsiliejimui į kolekyvą skiriami trys mėnesiai. Kiekvienam naujai atėjusiam darbuotojui priskiriamas žmogus, kuris ne tik atskleidžia darbo subtilybes, paaiškina apie pareigas, bet ir įveda į prekybos centro kultūrinį gyvenimą – papasakoja, kokias šventes švenčiame, kokie komandų renginiai vyksta. Nebūtinai naujokas su savo bičiuliu matosi kasdien, kartais nesutampa darbo grafikai, bet svarbiausia, kad jis bet kada gali kreiptis į jam priskirtą žmogų, į jo klausimus visada būna atsakyta, o problemos – bus išspręstos“, – paaiškina personalo vadovė V. Kaikarienė.
Įsiklausoma į naujokų pageidavimus
Snizhanos dienos įtemptos – mergina lanko anglų kalbos kursus, mokosi vairuoti, studijuoja ir dirba. „Iš pat pradžių man buvo paskirtas bičiulis Martynas, kuris pirmomis darbo savaitėmis labai daug padėjo. Nors jis dirbo vadovaujantį darbą, jokio diskomforto nejutau, bendravome draugiškai ir dalykiškai. Be to, man padėjo ir paskirti mokymai, todėl perprasti darbo niuansus nebuvo sunku. Esu komunikabilus žmogus, mėgstu bendrauti, todėl man buvo nesunku įsilieti į kolektyvą: jame dirba daug jaunų merginų, su kuriomis susidraugavome, taip pat atsirado ir daug kitų draugų. Man pasisekė, kad buvo įsiklausyta į mano pageidavimus dėl darbo valandų – daug mokausi, todėl atvirai pasikalbėjome su direktore ir susiderinome darbo grafikus, jog mokslus ir darbą pavyktų suderinti“, – sako Snizhana.
„Rimi“ personalo vadovė Vaida Kaikarienė pasakoja, kad nors darbuotojų poreikiai labai skirtingi, organizacija visada stengiasi įsiklausyti į jų pageidavimus ir rasti tinkamiausią sprendimą: „Svarbiausia yra kalbėtis ir išsakyti savo lūkesčius, tuomet mes galime rasti išeitį. Norime, kad mūsų darbuotojai mokytųsi, keltų kvalifikacijas ir įgytų reikiamų arba norimų žinių. Būna studentų, kurie nori tam tikru laikotarpiu pasiimti mokymosi atostogas ar susimažinti darbo krūvį ir skirti mažiau valandų negu planuota. Kiti studentai nori dirbti tik savaitgaliais, kad savaitės dienomis nenukentėtų mokslai, arba tik vakarais, tad kiek įmanoma siūlome įvairesnius grafikus ir galimybes tam, kad nenukentėtų mūsų darbuotojų studijos ir jie įgytų savo profesinį laipsnį. Lygiai taip pat, kad galėtų organizacijoje toliau tęsti darbą ir turėtų papildomų pajamų.“
Labiausiai vertinamas asmeninis ryšys
Pasak V. Kaikarienės, „Rimi“ nuolat atliekami darbuotojų nuomonės tyrimai, kurie padeda išsiaiškinti, ar Bičiulių programa naujokams yra naudinga. Rezultatai rodo, kad nauji darbuotojai labiausiai vertina asmeninį ryšį su patyrusiu kolega, nes per trumpą laiką gali pasisemti praktinių žinių ir, iškilus nenumatytoms situacijoms, nėra palikti vieni.
„Pagrindinis reikalavimas – kad bičiulis galėtų bendrauti naujokui suprantama kalba, o tai svarbu, kai į prekybos centruose įsidarbina vis daugiau ukrainiečių ir kitų šalių piliečių. Į situaciją žvelgiame lanksčiai – nors bičiuliu dažniau paskiriamas ne vadovaujantis asmuo, pasitaiko atvejų, kad tik jis, pavyzdžiui, moka anglų kalbą: tokius atveju jis geranoriškai pagloboja naujoką, – sako V. Kaikarienė. – Pastebėjome, kad tiek naujokams, tiek senbuviams labai patinka kolektyvų šventės, komandų renginiai, konkursai, įvertinimas, kai pasiekiami konkretūs tikslai. Kiekvienas kolektyvas sugalvoja savų veiklų, įtraukia žmones į įvairias iniciatyvas. O dalyvauti ar nedalyvauti šventėje ar renginyje sprendžia kiekvienas darbuotojas, jokios prievartos nėra – mes gerbiame kiekvieno pasirinkimą. Svarbu išsiaiškinti, kas motyvuoja ir džiugina žmones, tada jie norės dirbti „Rimi“ ir gerai jausis savo kolektyve.“
.