Reikia gaivinti krovininę laivininkystę upėmis
Krovininės Marvelės prieplaukos statyba – reikšmingas projektas visai Lietuvai. Į Nemuną reikėtų žiūrėti kaip į sistemos dalį bendroje krovinių gabenimo ir rekreacijos sistemoje. Prieplauka leis vidaus vandenų transportą integruoti į bendrą šalies logistikos tinklą. Nemažą dalį krovinių bus galima gabenti vandens keliu, iškrovimo centru pasirenkant Kauną.
“Daug kas klausia, kam reikalinga krovininė prieplauka, jei nėra krovinių? Šiandien Lietuvoje viskas vyksta pagal seną sistemą – kroviniai laivais atkeliauja į Klaipėdos jūrų uostą, o iš ten automobilių transportu keliauja į pristatymo vietas, didindami avaringumą ir oro taršą. Krovinių gabenimą vidaus vandens keliais riboja tai, kad Kauno mieste nėra krovininio vidaus vandenų uosto su šiuolaikiniams kroviniams perkrauti tinkama infrastruktūra bei stinga informacijos apie tokių krovinių plukdymo galimybes. Krovininės prieplaukos įrengimas yra būtina sąlyga siekiant užtikrinti krovinių vežimą vidaus vandens transportu“, – sako įmonės generalinis direktorius G. Labanauskas.
Nacionalinės upių transporto plėtros asociacijos prezidento Jonas Ragausko teigimu, iki sovietmečio pabaigos įvairių statybinių medžiagų Nemunu per metus būdavo pervežama apie tris milijonus tonų. Tai įspūdingi skaičiai, todėl nekyla jokių abejonių, kad krovininę laivininkystę Nemunu reikia atgaivinti. Be prieplaukos organizuoti krovinių transportavimą upėmis iš Kauno į Klaipėdą neįmanoma. Senoji Kauno krovininė prieplauka jau netinkama naudoti pagal paskirtį, tad baržoms, galinčioms gabenti iki 1000 tonų krovinį, kitur atlikti krovos darbus Nemune galimybių nėra.
Projektuojama didžiulė krovinių gabenimo barža
Pastaruoju metu verslo susidomėjimas pervežimų vidaus vandenų keliais galimybėmis yra ypač didelis. Jau pradėtas ir krovinių pervežimo projektas Nemunu, šiuo metu dirbama su partneriais iš Olandijos bei Didžiosios Britanijos. Pasak asociacijos vadovo, kartu bus projektuojama specialiai Nemunui pritaikyta apie 100 metrų ilgio ir 10 metrų pločio savaeigė barža, galinti vežti iki 1000 tonų birių ar konteinerinių krovinių. Planuojama, kad atidarius Marvelės prieplauką Nemunu iš karto galės startuoti dešimt tokių laivų. Viena barža atstoja 40 vilkikų. Visa asociacijos planuojamo įgyvendinti krovinių pervežimo Nemunu projekto vertė sieks iki 100 mln. litų. Kasmet maršrutu Kaunas – Klaipėda bus galima pervežti apie 0,5 mln. t krovinių.
Verslininkų paskaičiuota, kad barža iš Kauno į Klaipėdą, kur ji iškraunama bei pakraunama iš naujo, nuplaukia ir grįžta atgal per 72 valandas. Nors laiko sąnaudos atrodo pernelyg didelės, reikia įvertinti tai, kad vienu kartu krovinių yra pervežama gerokai daugiau nei automobiliais. Be to, baržomis gabenami kroviniai į uostą atvyksta laiku, kas leidžia tiksliai prognozuoti veiklą ir vystyti logistikos sistemą. „Laikas čia nėra lemtingas faktorius. Tie, kurie gabena krovinius, žinoma, skaičiuoja laiką, bet skaičiuoja ir sąnaudas. Pagal pasaulinius ir Lietuvos tyrimus, vandens transportas yra pigiausias,“ – teigia G. Labanauskas.
Prieplauka sumažins oro taršą
Socialinių mokslų daktaras Jonas Stravinskas, bendrovės “Jostra” direktorius, kartu su kolegomis parengęs galimybių studiją “Nemuno uostų (prieplaukų) išvystymas“, teigia, kad pastačius šią krovininę prieplauką, bus gauta įvairiapusė nauda. Dalį krovinių perkėlus į baržas, labai sumažėtų automagistralės dalies tarp Kauno ir Klaipėdos tarša, oro užterštumas sumažėtų apie 3 kartus; sumažėtų avaringumas, triukšmo lygis ir magistralių bei miestų (Kauno, Klaipėdos) apkrovimas sunkiųjų automobilių transportu.
Projekto „Naujos Marvelės krovininės prieplaukos Kaune statyba. Statybos darbai (I etapas)“ įgyvendinamas finansuojamas Europos regioninės plėtros fondo ir Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšomis. VĮ VVKD projektą įgyvendins kartu su Kauno miesto savivaldybės administracija (partneriu) jungtinės veiklos sutarties pagrindu. Krovininės prieplaukos statybos darbai bus vykdomi vadovaujantis UAB „Sweco hidroprojektas“ I statybos etapui parengtu techniniu projektu „Naujos Marvelės krovininės prieplaukos Kaune statyba“. Statybos darbus atliks jungtinės veiklos pagrindu veikiantys UAB „Kamesta“ ir UAB „Šilutės polderiai“, statybos darbų techninės priežiūros bei FIDIC inžinieriaus funkcijas atliks UAB „Contestus projektai“, projekto vykdymo priežiūrą – UAB „Sweco hidroprojektas“.
Įgyvendinus projektą -- daug naujų galimybių
Projekto įgyvendinimo metu bus pastatyta 120 m ilgio krantinė, 1,0 ha prieplaukos aikštelė su vidaus keliais, privažiavimo kelias, įrengta būtiniausia infrastruktūra saugiam prieplaukos eksploatavimui (vandentiekio, buitinių-ūkinių, paviršinių nuotekų, elektros tinklai). Prieplaukoje bus galima perkrauti ir sandėliuoti vandens transporto priemonėmis atvežtas statybines medžiagas (tarp jų – birias), krovinius konteineriuose, medieną, didžiagabaritinius ir sunkiasvorius, kitus krovinius. Bus atliekami krovinių iškrovimo iš laivų ir pakrovimo į laivus darbai, krovinių sandėliavimas (saugojimas) bei krovinių atvežimas bei išvežimas automobiliais. Krovinių atvežimui vidaus vandenų keliais bus naudojamos baržos, kurių keliamoji galia iki 1000 tonų. Prieplaukos ir krovinių aikštelės I etapo statybos darbų vertė – 9,7 mln. litų. Projektą planuojama įgyvendinti 2013–2014 metais.
Tikimasi, kad nauja Marvelės krovininė prieplauka Kaune skatins vidaus vandenų kelių transporto vystymąsi, efektyvų tarptautinės reikšmės vidaus vandenų kelio E 41 Kaunas–Klaipėda Nemunu ir Kuršių mariomis išnaudojimą bei krovinių pervežimą mažiau taršiu ir pigesniu transportu. Projekto įgyvendinimas taip pat prisidės prie ES nustatytų tikslų: perėjimo prie mažiau energijos sunaudojančių transporto priemonių, teršiančių ir šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijos į orą mažinimo, bus gerinama tam tikrų teritorijų aplinkos ekonominė veikla pritraukiant privačias investicijas.
Įgyvendinus Marvelės krovininės prieplaukos statybos darbų pirmąjį etapą ir esant krovinių srautams bei poreikiui, bus svarstoma prieplaukos plėtros antrojo etapo galimybė viešo ir privataus sektorių partnerystės (koncesijos) būdu. Šiuo metu jau atlikta koncesijos studija, ekonominiai skaičiavimai. Studijoje numatyta, kad privatus investuotojas į prieplaukos infrastruktūrą ir suprastruktūrą turėtų investuoti apie 38 mln. Lt bei gauti teisę prieplauką valdyti ir eksploatuoti 25 metus. Studijos duomenimis, projektas yra ekonomiškai gyvybingas bei naudingas tiek valstybei, tiek verslui.
Vidaus vandenų transporto pavyzdžiai užsienyje
Atsižvelgiant į užsienio patirtį ir užsienio šalių vidaus vandenų transporto infrastruktūrą, tampa aišku, kad vandens transportas yra viena iš perspektyvių ūkio plėtros šakų, kuri turėtų būti plėtojama ir Lietuvoje.
Vienas pagrindinių vidaus vandenų uostų Suomijoje – Lappeenranta yra Saimaa ežero pietinėje pakrantėje, ties šiuo uostu prasideda 43 km ilgio Saimaa kanalas, kuris jungia Suomijos vidaus vandenis su Suomijos įlanka. Lappeenranta uostą sudaro keturios prieplaukos: Linnoitusniemi, Linnoituksen, Kasinonranta ir Maalaistenlaituri.
Suomijoje vidaus vandens kelių sistema yra puikiai išvystyta ir navigacija vidaus vandenų keliais yra vyksta ištisus metus. Didieji Suomijos ežerai ir upės sujungti kanalais, kurie sudaro laivams didesnes susisiekimo galimybe.
Šaltinis: http://www.lappeenranta.fi
Vokietija - viena iš tų Europos valstybių, kuri yra pavyzdys, kaip vidaus vandenis maksimaliai išnaudoti siekiant ekonominio pranašumo. Vidaus vandenų kelių, kaip krovinių transportavimo priemonės, poreikis Vokietijoje daugiausiai ėmė formuotis nuo 1960 m. Šiuo metu vidaus vandenų keliais kasmet pervežama apie 235 mln. tonų krovinių. Transportuojant tokius kiekius krovinių, Vokietijoje yra be galo svarbu turėti gerai išvystytą vidaus vandenų kelių sistemą ir joje esančią infrastruktūrą.
Daugelis Vokietijos upių jungiasi su kitomis Europos valstybėmis. Vokietijoje yra daugiau nei 100 modernių vidaus vandenų ir jūrų uostų.
Vokietijos mieste Diuseldorfe yra vienas didžiausių vidaus vandenų uostą - Inner Harbour Duisburg, kuris daugiausiai pritaikytas krovininei laivybai ir per metus per šį uostą pervežama šimtai tonų krovinių.
Lenkija yra taip pat viena iš tų šalių, kuri turi daug vidaus vandenų kelių. Pagrindiniai komerciniai vidaus vandenų keliai yra Oderis ir Vysla. Vienas iš pagrindinių vidaus vandenų uostų Lenkijoje – Elbingas (lenk. Elbląg). Šis uostas iš Baltijos jūros pasiekiamas per Vyslos marias (6 km nuo jų) ir yra ant Elbingo upės kranto. Šis uostas taip pat jungiasi ir su didžiausiu jūrų uostu Lenkijoje – Gdansku. Uostas vienu metu gali aptarnauti du laivus, čia yra konteinerių krovimo aikštelė (viename aukšte gali tilpti 100 konteinerių), galimybė iškrauti nestandartinio dydžio krovinius, sandėliai, geležinkelio atšaka, tiltinis kranas, birių produktų keltuvas , 5 dokai, 5 prieplaukos ir kt.
Kitos uostų pavyzdžių nuorodos: