Šis straipsnis apie tai, ko mus moko mūsų tėčiai. Ar tėvai mus moko tik „vyriškų“ dalykų, kurie gali praversti gyvenime, ar jie moko taip pat prisiimti atsakomybę ir rūpintis kitais.
Kokie buvo jūsų santykiai su tėvu?
Visą vaikystę į tėvą žiūrėjau kaip į draugą, kuris visada gali mane prajuokinti ir suteikti prieglobstį. Mano tėvas leido man būti savimi ir niekada nebuvau teisiamas už kokį kvailą elgesį vaikystėje. Jis buvo reikšmingas žmogus mano gyvenime ir labai prisidėjo prie mano džiaugsmo jaunyste.
Kaip apibūdintumėte savo tėvą?
Aš niekada niekam neaprašiau savo tėvo; Aš tiesiog dėkingas už tai, kas jis yra. Tačiau, kiek galiu pasakyti, jis atrodė nuotraukose gana patenkintas tapęs tėvu jaunystėje. Norėjosi su vaikais pasidalyti istorijomis apie savo praeitį, sukurti saugumo jausmą ir, svarbiausia, bet kada padėti. Kartais norėčiau, kad jis turėtų daugiau laiko mėgautis gyvenimu ir mažiau laiko skirti šeimai. Tačiau esu tikras, kad jis visada troško, kad jo vaikai žiūrėtų į jį kaip į labai palaikantį tėvą, kuris visada yra šalia.
Kokią įtaką jums augant darė jūsų tėvas?
Kai augau, neįsivaizdavau, kiek mano gyvenimą suformavo aplinkiniai žmonės. Žvelgdamas atgal matau, kaip mano tėvas suformavo, kas esu šiandien. Dėl ne tokio griežto tėvo auklėjimo stiliaus išsiugdžiau stiprų asmeninės laisvės jausmą. Mano tėvas turėjo švelnią širdį, todėl augant man buvo sunku turėti stiprų savitvardos jausmą, tačiau tai padėjo man geriau suprasti sano veiksmus. Dėl to tapau laisvesnis ir linkęs suabejoti savo etika prieš ką nors darydamas. Pavyzdžiui, pirmasis mano darbas buvo nekilnojamojo turto srityje. Kitą dieną išėjau iš darbo, nes mano darbas pasirodė labai neetiškas, ypač kai bendravau su klientais, kurie nemokėjo savo gimtosios kalbos. Nes turėjau užsitarnauti jų pasitikėjimą ir pasiūlyti jiems nekilnojamąjį turtą, kurio niekas kitas nenorėjo nuomotis.
Kalbant apie vaikų auginimą, ar tėčiai mus moko tik „vyriškų“ ir praktiškų dalykų, kuriuos galima panaudoti realiame pasaulyje?
Tiesiog todėl, kad gimstame skirtingų lyčių, dar nereiškia, kad esame 100 procentų vyrai ar moterys. Tikiu, kad turiu ir moteriškąją, ir vyriškąją pusę. Mano tėvas nebuvo gyvenimo dėstytojas, ir vieninteliai patarimai, kuriuos aš kada nors gavau iš jo, buvo iš jo veiksmų ir elgesio. Esu tvirtai įsitikinęs, kad kiekvienas tėvas turi savo unikalų vaikų mokymo metodą, kurį daugiausia lemia ankstesnė gyvenimo patirtis.
Kokiomis savybėmis norėtumėte būti panašus į savo tėvą? O gal yra tokių, kurių augdamas neįvertinote, bet bet dabar, būdamas tėvu, norėtumėte perimti?
Ne tiek daug, manau. Mano tėvas užaugo kitokioje aplinkoje ir su kitais žmonėmis. Didžiąją savo gyvenimo dalį jis praleido Vilniaus pakraštyje, o aš užaugau šurmuliuojančioje Londono miesto aplinkoje. Mano tėvo mąstymas, manau, turi visiškai skirtis nuo manojo. Ir vienintelė mano tėvo savybė, kurią dabar norėčiau turėti, yra jo kariuomenės patirtis. Tai išstumtų mane už komforto zonos ir sustiprintų mano fizinę bei psichinę tvirtybę tam tikrose situacijose.
Kalbant apie jūsų tėvas, kokia pirma mintis šauna į galvą apie jį pagalvojus?
Dabar, kai galvoju apie jį, žinau, kad turiu jį pasiimti atostogų. Dėl besitęsiančios pandemijos jis ilgą laiką nekeliavo. Jis kruopščiai dirbo ir turi teisę atostogauti su šeima. Taigi, kai galvoju apie savo tėvą, noriu užtikrinti, kad jis gerai visada praleistų laiką.
Kokių gyvenime įgūdžių išmokote iš savo tėvo?
Iš jo išmokau nedaug dalykų, kuriuos dabar galėčiau panaudoti. Augant buvo labai smagu šiuos dalykus išsiaiškinti pačiam. Nepaisant to, tėtis man padėjo išmokti plaukti vaikystėje. Mano meilė plaukimui prasidėjo nuo jo, vos per vieną dieną.
Kokių vertybių ir gyvenimiškos išminties jus išmokė tėvas?
Man nereikėjo priimti jokių savo tėvo įsitikinimų ar išminties. Kadangi jis padėjo man būti atviram, aš galėjau pats priimti sprendimus, kas man būtų geriausia.
Kokie buvo pagrindiniai skirtumai tarp to, ko išmokote iš savo tėvo ir to, ko išmokote iš mamos?
Mano tėtis buvo labiau priimtinas mano gyvenimo pasirinkimams, o mama – kritiškesnė. Todėl ji visada buvo pasirengusi pasidalinti su manimi savo mintimis ir idėjomis apie tai, kaip turėčiau elgtis savo gyvenime. Manau, kad ši istorija turi komišką vertę, nes tėčiai dažnai pašiepiami, del nežinojomo, kuo užsiima jų vaikai.
Koks buvo tėvas jūsų akimis? Jis buvo pavyzdys, herojus, šeimos žmogus ar itin darbštus vyras ir pan.?
Mano tėvas visada buvo mūsų namų saugumas. Nes jis privertė mane jaustis saugiau nei bet kuris kitas mano šeimos narys.
Ko jūs siekiate išmokyti savo vaikus?
Kalbant apie savo vaikų mokymą, neįsivaizduoju kolkas ką mokyti, bet noriu juos palaikyti leisdamas jiems būti savimi. Be to, noriu, kad jie išmoktų kreiptis į mane bet kokia tema, kurią jie nori aptarti su manimi.
Ką norėtumėte perduoti savo vaikams, ko išmokote iš savo tėvo?
Norėčiau perduoti kai kuriuos papročius, kurių mano šeima laikėsi nuo pat mažens. Norėdamas supažindinti juos su mano tėvo kultūra, planuoju parodyti jiems maistą, kurį mėgo mano tėvas, ir vietas, kur jis gimė ir augo. Tačiau tik nuo jų priklauso, ar jie nori laikytis kokių nors tradicijų, ar išsaugoti maistą, kurį valgydavo mano tėvas, kuri taip pat mėgavo ir kiti šeimos nariai.
Kokių dalykų ar vertybių nenorėtumėte perduoti savo vaikams?
Nėra vertybių, bet yra įpročiai. Atidėliojimas. Efektyvesnis laiko organizavimas atvers visiškai naują galimybių pasaulį. Sakyčiau savo vaikams, kad jie būtų labiau linkę į nuotykius ir būtų labiau atviresni, ir kad jie anksti atrastų pomėgius, kurie jiems patinka.
Koks, jūsų nuomone, yra tėvo vaidmuo vaiko gyvenime?
Mano nuomone, tokį sprendimą geriausia palikti vaikui. Jūs negalite priversti vaiko jus matyti taip, kaip norite. Vaikas turėtų galėti pats nuspręsti, ką jūs jam reiškiate.