Simbolis – dvi ratu judančios rodyklės
„Šis ženklinimas niekaip necharakterizuoja pakuotėje esančio produkto turinio ar kokybės. Kartais žmonės klaidingai įsivaizduoja, kad „Žaliasis taškas“ nurodo, kad, pavyzdžiui, pakuotė yra būtinai perdirbama arba pagaminta iš perdirbtų, ekologiškų medžiagų. Jo reikšmė yra kita“, – sako Almontas Kybartas, VŠĮ „Žaliasis taškas“ direktorius.
Pasak jo, ant pakuotės esantis „Žaliojo taško“ ženklas reiškia, kad produkto gamintojas arba importuotojas įsipareigoja užtikrinti panaudotų savo produkcijos pakuočių atliekų surinkimą ir tinkamą sutvarkymą.
Tokia žinutę siunčia ir „Žaliojo taško“ simbolis – dvi ratu judančios rodyklės. Jos simbolizuoja žiedinę – uždarojo ciklo – ekonomiką, kurioje visos atliekos tampa žaliavomis.
A. Kybartas atkreipia dėmesį, jog kartais tas ženkliukas gali būti ir kitokių spalvų, pavyzdžiui, juodos ir baltos. Tačiau dėl to „Žaliojo taško“ simbolis nepraranda savo reikšmės.
Gamintojai ir importuotojai – „Žaliojo taško“ partneriai
Natūralu, kad gamintojams ar importuotojams būtų pernelyg sudėtinga patiems imtis pakuočių surinkimo ir perdirbimo veiklų. Jie šią atsakomybę perduoda specializuotoms įmonėms, užsiimančioms pakuočių tvarkymu.
„Pakuočių, tapusių atliekomis, tinkamo sutvarkymo kaštai jau įskaičiuojami į produkto kainą. Todėl jei vartotojas tinkamai ją išrūšiuoja, papildomų išlaidų nepatiria. Tik tais atvejais, jeigu pakuotė išmetama į mišrių atliekų konteinerį, vartotojui tenka sumokėti dar kartą už jos sutvarkymą, kaip mokestį už mišrių atliekų išvežimą“, – primena „Žaliojo taško“ direktorius.
A.Kybartas pabrėžia, kad jei pakuotė nepažymėta „Žaliojo taško“ ženklu, tai nereiškia, kad konkretus gamintojas nedalyvauja pakuočių tvarkymo sistemoje ir nėra sumokėta už tos pakuotės tinkamą sutvarkymą.
„Lietuvoje yra ne viena pakuočių tvarkymo organizacija. Tačiau jei šis ženkliukas yra, tai tikrai galite būti tikri, jog gamintojas tikrai dalyvauja atliekų tvarkymo sistemoje“, – aiškina pašnekovas.
Koordinuoja visą pakuočių atliekų tvarkymo procesą
Lietuvoje veikianti pakuočių atliekų tvarkymo organizacija „Žaliasis taškas“ yra viešoji įstaiga, kuri ir rūpinasi tinkamu pakuočių atliekų sutvarkymu savo klientams – gamintojams ir importuotojams, išleidžiantiems į Lietuvos rinką pakuotes.
„Tai reiškia, kad „Žaliasis taškas“ koordinuoja visą pakuočių atliekų tvarkymo procesą: užtikrina pakankamą rūšiavimo konteinerių tinklą ir jį finansuoja, rūpinasi, kad rūšiavimo konteineriai būtų laiku ištuštinti, o pakuočių atliekos pasiektų perdirbėjus. Bet šis ženklinimas nerodo, kad visa pakuotė perdirbama ar pagaminta iš perdirbtų medžiagų. Jis garantuoja, kad gamintojas atsakingai žiūri į tos pakuotės sutvarkymą“, – aiškina A. Kybartas.
Pasak pašnekovo, „Žaliojo taško“ klientai gali naudoti šį ženklą neatlygintinai.
„Šiuo metu ES siekia, kad tiek pakuotės, tiek produktai būtų ženklinami labai sąžiningai, kad neliktų vietos interpretacijoms. Todėl ir mes norime, kad mūsų vartotojai labai aiškiai suprastų, ką reiškia „Žaliojo taško“ ženklas“, – sako A. Kybartas.
„Žaliasis taškas“ – populiariausias ir labiausiai saugomas ženklas
Lietuvoje veikiantis „Žaliasis taškas“ yra organizacijos „PRO Europe“ narys.
Dar 1990-aisiais ES šalys sutarė, jog gamintojo atsakomybė už pakuotes yra neatsiejama Europos aplinkos politikos dalis. Tai numatyta ir ES direktyvose. Todėl visos šalys narės yra įpareigotos rūpintis tinkamu pakuočių surinkimu ir perdirbimu.
Todėl ir Žaliojo taško simbolio naudojimas yra labai griežtai reglamentuotas. Jį gali naudoti tik tie gamintojai, kurie jau sumokėjo įnašą nacionaliniu mastu patvirtintai pakuočių atliekų tvarkymo sistemai.