Prigijo pienininkystė
Molėtų rajone veikiantį pienininkystės ūkį Danielius ir Vida Gražiai pradėjo kurti prieš tris dešimtmečius, iškart po to, kai buvo atkurta Lietuvos nepriklausomybė. Pagal tuomet galiojusį Valstiečio ūkio įstatymą šeima gavo 17 hektarų ūkiui steigti ir ėmė auginti 6 pienines telyčaites. Vėliau šias žemes jie išsipirko, taip pat po truputį įsigijo ir prijungė kitus aplinkinius laukus. Dabar ūkininkai dirba 200 hektarų plotą. Be to, gausėjo ir auginamų gyvulių banda – šiuo metu tvartuose laikoma apie 300 galvijų, iš kurių 180 melžiamos karvės.
Čia dirbanti ūkio įkūrėjų dukra Sandra Gražytė-Vainorienė pasakoja, kad anksčiau šeima vertėsi ne tik pienininkyste, bet išbandė ir įvairių augalų kultūrų, tarp kurių rapsai, javai, cukriniai runkeliai, auginimą. Tačiau ji teigia, kad Molėtų krašto žemės nėra tokios derlingos, kaip kad vidurio Lietuvoje. Todėl dabar ūkio valdos naudojamos apsirūpinti karvėms reikalingais pašarais: žole, kukurūzais, grūdais. Tik cukrinius runkelius ir kombinuotus pašarus įsigyja iš kitų ūkininkų.
D. Gražio pienininkystės ūkyje kasdienius darbus atlikti padeda 5 darbuotojai, tarp jų – ir šeimos nariai. S. Gražytė-Vainorienė sako, kad vidutiniškai iš vienos karvės ūkyje per metus primelžiama apie 8–9 tonos pieno. Jį ūkininkai parduoda supirkėjams iš žemės ūkio kooperatyvo.
„Ūkyje būna visokių dienų – ir juodų, ir baltų. Ūpą sugadinti ar pakelti gali net maži dalykai. Pavyzdžiui, jei gyvuliui kažkas atsitinka, sugadinta gali būti diena ar net visa savaitė. Ir priešingai, tam, kad nuotaika pakiltų, užtenka vieno mielesnio veršelio“, – apie kasdienį gyvenimą ūkyje pasakoja pašnekovė.
Inovacijos sprendžia ūkio bėdas
Visame pasaulyje pagreitį vis labiau įgaunančios tvarumo idėjos jau kurį laiką nebe naujiena ir D. Gražio pienininkystės ūkyje. Norėdami dirbti kuo ekologiškiau ir sukelti kuo mažesnį poveikį aplinkai, ūkininkai pasitelkia inovatyvius sprendimus. Svarbiausiu ūkio atnaujinimu S. Gražytė-Vainorienė vadina prieš kelerius metus įsigytus 3 naujus karvių melžimo robotus, kurie pakeitė senąją 8 vietų melžimo aikštelę.
Pasak pašnekovės, nauji įrenginiai išsprendė ne vieną problemą, nes pasirūpinti 300 galvijų reikia ir laiko, ir darbščių rankų. Ji pasakoja, kad darbuotojų žemės ūkio sektoriuje trūksta. O atsakomybės čia reikia daug, nes klaida, pavyzdžiui, pamelžus vaistus vartojančią karvę, gali sukelti finansinę žalą ir kainuoti tūkstančius sugadinto pieno litrų. Todėl moteris džiaugiasi, kad, jei anksčiau pamelžti karves reikėdavo dviejų žmonių ir 7 val., tai pasitelkus naujus robotus tą patį darbą vienas žmogus gali nudirbti per 1 val.
„Atnaujinus ūkį viskas eina tik geryn. Mažėja mums tenkantis fizinis krūvis. Pieno ūkiuose nepriklausomai nuo savaitės dienos ar sveikatos kasdien reikia melžti karves. Taigi, šis darbas itin monotoniškas. Tačiau dabar turimos inovacijos leidžia jaustis ramiau. Kadangi pagrindinį darbą nudirba robotai, karves į melžimo vietas priviliojantys pašarais, mums telieka sužiūrėti, ar visi galvijai sveiki“, – sako ūkininkė.
Pašnekovė pasakoja, kad šią įrangą įsigyti ir ūkį atnaujinti padėjo Lietuvos kaimo plėtros 2014-2020 m. programos (Programa) paramos priemonės „Investicijos į materialųjį turtą“ veiklos srities „Parama investicijoms į žemės ūkio valdas“ lėšos, taip pat suteiktos konsultacijos. Programos parama mokama iš Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai ir Lietuvos valstybės biudžeto.
Be to, praėjusiais metais Gražių ūkis buvo pripažintas geriausiai pasinaudojusiu parama Utenos apskrityje konkurse „Gerieji KPP pavyzdžiai“ – „TOP 10 geriausių KPP pavyzdžių Lietuvoje“. S. Gražytė-Vainorienė neabejoja, kad Programos skiriamos lėšos leidžia ūkius modernizuoti žymiai paprasčiau, padeda jiems mažinti aplinkai daromą neigiamą poveikį, sudaro sąlygas dirbti efektyviau ir aktyviau konkuruoti rinkoje.
Judėti į priekį leidžia tik atsinaujinimas
Pašnekovė pasakoja, kad šeimos ūkyje diegiama ir daugiau inovacijų. Visai neseniai čia pradėjo veikti biologinių nuotekų šalinimo įrenginys. Jis leidžia laikant galvijus susidariusius mėšlą ar srutas panaudoti kaip trąšas dirvožemiui bei sumažina kenksmingų medžiagų, tokių kaip azotas, patekimą į aplinką.
Pasak S. Gražytės-Vainorienės, jau 4–5 m. ūkyje naudojamos ir skystam mėšlui apdoroti skirtos bakterijos. Jos padeda atliekas panaudoti tręšimui, mažina nemalonų teršalų kvapą, jų nutekėjimo riziką ir į aplinką išskiriamų žalingų medžiagų kiekį. Pasak ūkininkės, tai ypač svarbu pienininkystės ūkiui, nes didžiuma laukų čia skiriama pievoms, todėl jų negalima aparti panaudojant ūkyje susikaupusį karvių mėšlą.
Moderniame ūkyje besidarbuojanti moteris teigia, kad inovacijos ir tvarumas yra neatsiejamos nuo ateities žemdirbystės. Ji tikina, kad ir savo ūkyje susidūrė su dilema – modernizuoti ar baigti veiklą. Todėl, pasak ūkininkės, tik sprendimas imtis naujovių gali padėti susitvarkyti su žemdirbius lydinčiais iššūkiais, tokiais kaip darbo jėgos poreikis, neigiamo poveikio aplinkai mažinimas ar veiklos efektyvinimas.
„Pasirenkame arba eiti į priekį, arba stovėti vietoje ir galiausiai užsidaryti. Jeigu norime išgyventi kaip pieno ūkis, kuriam tai yra ne hobis, bet pagrindinis pajamų šaltinis, turime žvelgti į ateitį. Reikia apskaičiuoti poveikį dirvožemiui ir aplinkai bei sąnaudas ir daryti viską, kad išsilaikytume“, – mintimis apie ateitį dalijasi S. Gražytė-Vainorienė.
Svarbiausias prioritetas – tvarumas
Nors ūkininkė vis dar pastebi žemės ūkio darbuotojų trūkumą, tačiau pažymi, kad situacija po truputį kinta. Pasak jos, visuomenėje vis geriau vertinama žemdirbio profesija. Be to, atlyginimai žemės ūkio sektoriuje kyla ir ima lenkti net ir užmokestį miestuose.
S. Gražytė-Vainorienė mano, kad padėtis gerės ir kalbant apie žemės ūkio poveikį aplinkai. Jos teigimu, dar daugiau ūkių dirbti ekologiškai paskatins Europos žaliojo kurso pasiūlymai. Jie turėtų paspartinti ekonomikos atsigavimą, efektyvų išteklių naudojimą ir mažinti aplinkai daromą poveikį. Taip pat garantuoti, kad ateityje vanduo, dirvožemis bei oras nebus užteršti.
Žmonių sveikata, ekosistemų būklė, maisto tiekimo grandinės, vartojimo įpročiai ir visos planetos būklė yra glaudžiai tarpusavyje susiję. Todėl ypač svarbu, kad Europos žaliasis kursas padės išsaugoti biologinę įvairovę, kuri yra sveikos ir maistingos mitybos pagrindas bei daugelio žmonių pragyvenimo šaltinis.
S. Gražytė-Vainorienė tiki, kad ir šiandien daug ūkininkų nori dirbti tvariai. Pasak moters, ne tik jos šeima, bet ir kiti žemdirbiai jau dabar imasi veiksmų, leidžiančių modernizuoti ūkius ir taip daryti kuo mažesnį neigiamą poveikį aplinkai. Taip pat ir pirkėjai vis labiau nori rinktis ekologiškesnius produktus. Tiesa, kartais geriems norams dar kliudo didesnės tokių gaminių kainos. Todėl, pašnekovės teigimu, ateityje ir žemdirbiai, ir vartotojai turėtų aktyviai prisidėti prie Europos žaliojo kurso tikslų įgyvendinimo.
„Neabejoju, kad Europos žaliasis kursas ir jį atspindinčios paramos programos turės teigiamą poveikį. Gyvename ant žemės ir su žeme. Todėl neturėtų kilti klausimų, kad tvarumas yra ir bus mūsų svarbiausias prioritetas. Ateityje visi turėsime eiti tvarumo keliu. Todėl svarbu apgalvoti kelerių artimiausių metų veiklą, numatyti kelis žingsnius į priekį ir sprendimų imtis dabar, kad vėliau nereikėtų apsižiūrėti, jog jau pavėlavome“, – pažymi ūkininkė.