Žemės ūkyje – daugiau tvarumo
Investicijos į tvarią žemės ūkio gamybą ir tvarų žemės ūkį yra itin svarbios, jei norime apsaugoti aplinką ir mažinti klimatui daromą poveikį.
Pasak Žemės ūkio ministerijos Europos Sąjungos reikalų ir paramos politikos departamento Paramos verslui skyriaus vedėjos Aušros Grygalienės, Lietuvos kaimo plėtros 2014–2022 m. programos (KPP) lėšomis jau dabar skatinama aplinkai nekenkianti gamyba.
Iš KPP skirtų 2,8 mlrd. eurų daugiau nei trečdalis lėšų skirtos su aplinkosauga susijusioms priemonėms, tokioms kaip biologinės įvairovės išsaugojimą skatinanti „Agrarinė aplinkosauga ir klimatas“ ar aplinkai draugišką ūkininkavimą remiantis „Ekologinis ūkininkavimas“.
Naujuoju Bendrosios žemės ūkio politikos (BŽŪP) įgyvendinimo laikotarpiu 2023–2027 m. žalinimo projektams, tvaresniam žemės ūkiui ir kaimo vietovių plėtrai bus skiriama dar daugiau dėmesio.
A. Grygalienė pasakoja, kad Žemės ūkio ministerija, rengdama Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023-2027 m. strateginį planą, rūpinasi žemės ūkio sektoriui tenkančiais iššūkiais, kuriuos lemia Žaliasis kursas ir klimato politika.
Numatoma didinti produkcijos kokybę, dar labiau skatinti ekologinių ūkių plėtrą, ūkininkų tarpusavio bendradarbiavimą ir stiprinti trumpas maisto tiekimo grandines, kurios užtikrins, kad ant mūsų stalų niekada nepritrūks sveiko ir kokybiško maisto.
Pereinamuoju laikotarpiu 2021–2022 m. dar daugiau paramos sulauks ir ūkininkai, investuojantys į atsinaujinančią energetiką bei technologijas, kurios kasdienėje veikloje padeda sumažinti į aplinką išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį. Nepamiršti bus ir žemdirbiai, naudojantys mažiau mineralinių trąšų ir pesticidų, bei ūkininkai, perdirbantys ir naudingai panaudojantys ūkyje susidariusias atliekas.
Prisideda prie Žaliojo kurso įgyvendinimo
Tvarią gamybą skatinanti parama atspindi ir svarbiausius Žaliojo kurso tikslus. Tarp jų – atsparios ir konkurencingos ekonomikos kūrimas, pažangių darbo vietų steigimas, naujų technologijų diegimas, aplinkos taršos mažinimas, atliekų rūšiavimas ir perdirbimas, atskirties tarp kaimo ir miesto vietovių mažinimas.
Pasak A. Grygalienės, tvarios gamybinės investicijos mažina neigiamą poveikį aplinkai, nes padeda kovoti su oro, vandens, dirvožemio tarša. Taip pat skatina skaitmenizaciją bei inovacijų plėtrą.
Strateginiame plane numatyta ir atskira priemonė „Tvarios investicijos į žemės ūkio valdas“, pagal kurią bus remiamos veiklos, skirtos gerinti oro kokybę ir naudoti atsinaujinančius energijos šaltinius. Taip pat parama bus teikiama gyvulininkystės ūkiams, norintiems pagerinti gyvulių laikymo sąlygas bei mėšlo ir srutų tvarkymą, pavyzdžiui, įsirengiant biodujų jėgaines.
Auga ūkininkų susidomėjimas
Ministerijos atstovė pasakoja, kad įgyvendinant Žaliąjį kursą, BŽŪP ir Strateginį planą, paramą gaunantiems ūkininkams atsiras ir naujų įsipareigojimų. Nuo šiol jie bus dar labiau skatinami užsiimti klimatui ir aplinkai nekenkiančia gamyba, skirti daugiau dėmesio dirvožemio ir vandens apsaugai, aktyviai sėjomainai.
Ir nors žengti tvarumo keliu kartais kliudo žinių ar lėšų stoka, problemas padeda spręsti informacinė, konsultacinė ir finansinė parama. Jau dabar dalis teikiant KPP paramą pasiektų rezultatų pranoksta lūkesčius.
Pavyzdžiui, planuota, kad iki 2025 m. ekologinio ūkininkavimo plotas Lietuvoje sieks 158 000 ha. Tačiau jau 2021 m. pabaigoje buvo pasiektas 176 714 ha plotas.
Taip pat jau dabar aplinkosaugos klausimais konsultuojami daugiau nei 3000 paramos gavėjų, nors tikėtasi beveik keturis kartus mažesnio jų skaičiaus.
„Galima pasidžiaugti, kad po truputį Lietuvos ūkininkai prisitaiko prie besikeičiančios Bendrosios žemės ūkio politikos ir domisi bei investuoja į kompiuterizuotą, automatinę gyvulių melžimo, šėrimo įrangą. Taip pat ūkininkai pradeda domėtis tiksliąja, bearimine žemdirbyste“, – pažymi A. Grygalienė.
Pasak jos, iki šiol pagal KPP buvo pateikta daugiau nei 800 tūkst. paraiškų 3,3 mlrd. eurų paramai gauti. Su pareiškėjais jau pasirašytos daugiau nei 725 tūkst. sutartys ir išmokėta beveik 2 mlrd. eurų paramos. Strateginiam planui įgyvendinti skirta 4,3 mlrd. eurų, iš jų apie 1 mlrd. eurų – kaimo plėtros priemonėms. Parama mokama iš Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai ir Lietuvos valstybės biudžeto.
Kokie pokyčiai laukia?
Pasak Europos Sąjungos reikalų ir paramos politikos departamento Paramos verslui skyriaus vedėjos, nesvarbu, kur gyvename – mieste ar kaime – Žaliojo kurso bei žemės ir maisto ūkiui teikiamos paramos naudą pajaus visi gyventojai.
KPP paramą gaunantys pareiškėjai ne tik įsigyja darbui reikalingą įrangą ir techniką, bet ir kuria viešąsias gėrybes, kuriomis naudojasi visa bendruomenė.
„Paramos lėšomis yra užtikrinama tvari žemės ūkio produktų gamyba, apdirbimas ir perdirbimas, taip pat kokybiškų, aukštesnės pridėtinės vertės, ekologiškų žemės ir maisto ūkio produktų gamyba. Gerinamas ir produktų realizavimas bei pateikimas rinkai trumposiomis maisto tiekimo grandinėmis“, – pažymi pašnekovė.
Investicijos sudaro sąlygas kurti ir stiprinti gyvybingą, ūkininkavimui ir verslui patrauklų kaimą. Jame vystomas aplinkai draugiškas žemės ūkis padeda išsaugoti ir atkurti natūralų kraštovaizdį su jam būdingais elementais, pavyzdžiui, miškais ar kūdromis.
Taip pat ekologinis ūkininkavimas apsaugo biologinę įvairovę bei daro mažesnį poveikį klimatui ir leidžia išvengti neigiamų jo kaitos padarinių.
Tuo tarpu mėšlui ir srutoms tvarkyti bei biokurui iš atliekų gaminti skirtos netaršios technologijos užtikrina, kad į aplinką patektų kuo mažiau kenksmingų medžiagų ir nemalonių kvapų. Tuo tarpu investicijos į atsinaujinančios energijos šaltinius padeda racionaliai naudoti ir tausoti turimus išteklius bei mažina priklausomybę nuo neatsinaujinančios energetikos.