Lietuva susižavėjo iš pirmo žvilgsnio
Ekologinį ūkį Ukmergės rajone Radiškyje įkūręs danas Nilsas Peteris Pretzmanas (Niels Peter Pretzmann) pirmą kartą Lietuvoje apsilankė verslo reikalais prieš daugiau nei du dešimtmečius. Jį sužavėjo šalies grožis ir sostinė Vilnius, todėl čia verslininkas ėmė investuoti į skirtingus su tvarumu susijusius verslus, tarp kurių - medinių langų ir dviračių gamybos įmonės.
Prieš 10 m. Lietuva tapo nuolatiniais N. P. Pretzmano namais. Čia jis valdo ne vieną sėkmingą verslą. Vienas iš jų – Vilniaus senamiestyje įsikūrę kokybiškam maistui dedikuoti istoriniai rūmai „Senatorių pasažas“. Pašnekovas pasakoja, kad atidarius pirmąjį restoraną pajuto, jog jam smagu svetingai priimti lankytojus bei vaišinti juos skaniu maistu. Tačiau greitai suprato, kad tam trūksta dar vieno dalyko – galimybės apsirūpinti kokybiškais produktais. Todėl prieš 5 metus verslininkas Ukmergės rajone įsigijo fermą ir įkūrė ekologinį ūkį „Farmers Circle“.
„Dauguma restoranų produktus perka iš didesnių Vokietijos ar Lenkijos tiekėjų. Tačiau kadangi gimiau ūkyje ir jame pradėjau savo profesinę karjerą, man atrodė natūralu imtis žemės ūkio veiklos. Juk geriausias būdas restoranų lankytojams pasiūlyti sveiką ir skanų maistą yra pačiam užauginti produktus savo laukuose ir soduose“, – teigia ūkininkas.
Šiandien „Farmes Circle“ plotas siekia apie 600 hektarų. Daugiau nei pusėje jų ganosi gyvuliai, daugiausia - karvės ir buliai. Apie 10 hektarų skirti įvairioms daržovėms, tokioms kaip kopūstai, morkos, pomidorai, taip pat prieskoninėms žolelėms auginti. Iš viso čia galima rasti apie 150 skirtingų augalų. Taip pat ūkyje laikoma 800 vištų.
„Farmers Circle“ užaugintos gėrybės, tarp kurių šviežios ir marinuotos daržovės, kiaušiniai, paukštiena, jautiena, grikiai, avižos, pagaminti sirupai, actai, uogienės, tiekiamos į restoranus bei parduotuves. Be to, iš nuimto derliaus gaminama daugiau nei 50 skirtingų maisto produktų, kurie parduodami ir vietinėje ūkio parduotuvėlėje.
Tvarumas lydi visą gyvenimą
N. P. Pretzmanas sako, kad tvari žemdirbystė jį lydi nuo pat vaikystės. Nors tuo metu ekologijos sąvoka dar nebuvo paplitusi, tačiau jo tėtis, pats to nežinodamas, jau turėjo ekologinį ūkį. Pašnekovas prisimena, kad jam teko susipažinti ir su tradicine žemdirbyste, kurioje pasitelkiamos cheminės trąšos bei pesticidai. Tačiau greitai suprato, kad tai nėra geriausias sprendimas.
„Versle dirbu jau daugiau nei 40 m. Todėl man visuomet svarbu rasti tikslą, kuris padėtų siekti kažko geresnio. Žinoma, niekas nenori vystyti nuostolingos veiklos, tačiau imtis tvaraus ūkininkavimo skatina ne finansinė nauda. Prireikia laiko, kad ekologinis ūkis taptų finansiškai subalansuotu verslu, tačiau esu kantrus“, – pažymi ūkininkas.
Verslininkas iš Danijos pasakoja, kad savo veikloje vadovaujasi sisteminiu požiūriu, t. y. nepamiršta, jog visus dėl veiklos priimtus sprendimus sieja glaudus tarpusavio ryšys. Todėl, pasak jo, svarbiausia norint užauginti skanius ir sveikus produktus, yra nenualinti dirbamo dirvožemio ir nesukelti žaingo poveikio gamtai. Dėl to „Farmers Circle“ nėra naudojamos cheminės trąšos, taip pat kruopščiai pasirenkama pasėlių sėjomaina, atėjus laikui - žemei suteikiamas poilsis. Šiais metais ūkyje pradėtas naudoti ir kompostas, kuris turėtų pagerinti dirvožemio kokybę.
„Savo ūkyje bandau atkartoti tai, ką matau natūralioje gamtoje. Negalime žemės dirbti per daug intensyviai, turime kai ką palikti ir laukinei gamtai. Todėl apie 50 hektarų mūsų ūkio iš dalies vis dar yra „laukiniai“, pavyzdžiui, juose plyti nedideli miškeliai“, – tikina N. P. Pretzmanas.
Kuria atvirą ūkį
Pasiteiravus, su kokiais iššūkiais tenka susidurti ūkininkaujant ekologiškai, N. P. Pretzmanas sako, kad kiekvienais metais ūkininkai turi tik vieną bandymą sėkmingai užauginti ir nuimti derlių. Todėl prireikia laiko išmokti šiuo darbus atlikti tinkamai.
Taip pat jis pastebi, kad palyginti su Vakarų šalimis, Lietuvoje tvari žemdirbystė dar tik pradeda skintis kelią. Pasak pašnekovo, Danijoje jau apie 40–60 proc. pagrindinių maisto produktų yra ekologiški, o mūsų šalyje ši dalis siekia tik apie 5–10 proc.
„Kol kas atsiliekame nuo toliau pažengusių šalių, todėl stengiamės motyvuoti žmones maitintis sveikiau. Džiugu, kad atsiranda vis daugiau informacijos apie atsakingo ūkininkavimo svarbą, o tokios iniciatyvos kaip Žaliasis kursas ragina apmąstyti skirtingus tvarumo aspektus. Kalbame ne tik apie žmonių, bet ir Žemės gerovę, nes jie yra glaudžiai susiję. Ūkininkams čia tenka svarbi misija. Nors dažnai ūkiai įvardijami kaip problema, bet, manau, kad jie gali pasiūlyti ir išeitį“, – mintimis dalijasi ekologinio ūkio įkūrėjas.
Todėl „Farmers Circle“ klientams ne tik teikia ekologiškai užaugintus ar pagamintus produktus, bet ir kviečia apsilankyti ūkyje. Čia lankytojams organizuojamos edukacinės programos ir ekskursijos, rengiamos šventės ar verslo susitikimai. N. P. Pretzmanas nori kurti skaidrų ūkį, kuriame vartotojai galėtų jaustis laisvai ir savo akimis pamatyti, kaip ruošiamas jiems siūlomas maistas, o susidomėjusieji čia galėtų sugrįžti dar ne kartą.
„Labiausiai mano darbe džiugina tai, kad kiekvieną dieną atidarius šaldytuvą matau, jog jame esantys produktai yra iš mūsų ūkio. Todėl jaučiuosi saugus žinodamas, kaip jie buvo pagaminti. Ne mažiau džiaugiuosi ir tada, kai šiuo maistu mėgaujasi kiti žmonės“, – šypsosi verslininkas.
Kelias link tvarumo ateityje bus vienintelis
Visgi neretai ekologiniai ūkiai turi atlaikyti nelengvą konkurencinę kovą su tradicinės žemdirbystės atstovais. Pasak N. P. Pretzmano, tvari veikla yra bent 10 kartų sudėtingesnė, o tai iš dalies atspindi ir aukštesnės ekologiškų produktų kainos. Tačiau, jo teigimu, pasirinkta profesija įrodo, kad ūkininkai yra geri žmonės. Todėl, kad priimtų geriausius sprendimus, kartais jiems tereikia trupučio motyvacijos, pavyzdžiui, taikyti tam tikrus mokesčius cheminius pesticidus naudojantiems žemdirbiams arba labiau skatinti ekologinius ūkius.
Viena iš tokių paskatinimo formų, kuria pasinaudojo ir „Farmers Circle“, yra Lietuvos kaimo plėtros 2014-2020 m. programos (Programa) paramos lėšos. Tarp paramos priemonių – „Ekologinis ūkininkavimas“ bei „Išmoka ūkininkaujantiesiems vietovėse, kuriose esama gamtinių ar kitų specifinių kliūčių“. Programos parama mokama iš Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai ir Lietuvos valstybės biudžeto.
Pasak ūkininko iš Danijos, finansinė parama ypač svarbi augantiems ar veiklą modernizuojanti norintiems ūkiams. Be to, Programos parama gali pasinaudoti ir ūkininkai, siekiantys išsaugoti biologinę įvairovę, gerinti dirvožemio valdymą, norintys kitaip skatinti ekologinį ūkininkavimą, kurti naujas darbo vietas ir mažinti atotrūkį tarp kaimo ir miesto.
N. P. Pretzmanas neabejoja, kad tvarumas yra vienintelė išeitis. Jis tiki, kad didelius pokyčius gali lemti augantis visuomenės sąmoningumas bei politinė valia. Ypač svarbus vaidmuo, pašnekovo teigimu, tenka Europos žaliajam kursui. Pasak jo, kalbant apie tvarumą žemės ūkyje, Europos žaliasis kursas atneš didelių ir gamtai itin palankių pokyčių.
N. P. Pretzmanas sako, kad visi suprantame, jog neatsakinga veikla daro žalingą poveikį aplinkai. Todėl šie gerai apgalvoti Europos pasiūlymai turėtų užtikrinti, kad tinkamai pasirūpinsime savo planeta ir vis mažiau žmonių kentės dėl nesveiko maisto sukeliamų sveikatos problemų. Taip pat galėsime džiaugtis švariu oru, vandeniu ir dirvožemiu bei biologine įvairove. Pašnekovas tiki, kad Europos žaliasis kursas gali padėti Lietuvai ir visam žemynui pereiti prie tvarios maisto gamybos.
„Pamenu, kai dirbau medinių langų gamybos srityje, politinės iniciatyvos paskatino statyti klimatui neutralius pastatus. Tikiu, kad įgyvendinant Europos žaliojo kurso tikslus tas pats nutiks ir kalbant apie žemės ūkio sektorių. Traukinys jau pajudėjo, todėl nepriklausomai, kokį verslą vystome, jei nesistengsime būti tvarūs, bus labai sunku“, – sako verslininkas iš Danijos.