Naujai veiklai įkvėpė kelionė
Pagėgių savivaldybėje Nausėdų kaime įsikūrusiame Mišeikių ekologiniame ūkyje pirmieji išskirtinės šarole veislės mėsiniai galvijai pradėti auginti daugiau nei prieš dešimtmetį. Šiandien šeimos ūkyje dirba ir tėvai, ir daug žinių iš jų jau spėję perimti vaikai.
Klientams jie parduoda mėsinius galvijus veisimui, taip pat tiekia juos stambioms mėsos perdirbimo įmonėms, o labiausiai džiaugiasi tiesiai iš ūkio vartotojams siūloma ekologiškos jautienos produkcija.
Ūkio įkūrėja Laura Mišeikienė prisimena, kad idėja auginti mėsinius galvijus gimė kelionės JAV metu, kai paragavo puikaus skonio jautienos. Ji pasakoja, kad tuo metu Lietuvoje tokios kokybės mėsos dar beveik nebuvo. Grįžusi namo moteris pradėjo domėtis mėsinių galvijų veislėmis ir ieškoti, kur galėtų jų įsigyti.
Pašnekovė šypsodamasi sako, kad jai pavyko pasirinkti tinkamą veislę, nors tuo metu rūpėjo ne tik galvijų laikymo sąlygos ar reikalingas pašaras, bet ir jų grožis.
L. Mišeikienė teigia, kad tada, kai kūrė savo ūkį, ekologinis mėsinių galvijų auginimas Lietuvoje dar buvo naujovė. Todėl iš pradžių aplinkinius stebino ir net piktino šių gyvulių laikymo sąlygos, nes daliai žmonių atrodė keista, kad jie kiaurus metus praleidžia lauke.
Šiandien šarole veislės galvijai ganosi išskirtinėse, biologine įvairove turtingose Nemuno užliejamose pievose. Todėl, nors auga šiek tiek lėčiau, gyvuliai šeriami tik ūkyje paruoštais maistingais žoliniais pašarais.
„Mums ypač svarbu dėmesys tvarumui ir poveikiui aplinkai. Gyvename labai jautrioje zonoje, nes beveik visos mūsų pievos yra užliejamos, taip pat čia yra ornitologiniai draustiniai, saugomos „Natura 2000“ teritorijos, paukščių perėjimo vietos.
Todėl ekstensyvus gyvulių ganymas tarsi papildo šias teritorijas, nes jie saugo vietovės kraštovaizdį, prižiūri pievas, palaiko jų biologinę įvairovę ir šalia galvijų gali gyventi, veistis ir perėti gausybė paukščių“, – pasakoja ūkininkė, kurios ekologinis ūkis Baltijos šalyse jau spėjo sulaukti įvertinimų už aplinkos tausojimą.
Augimas be paramos nebūtų įmanomas
Mišeikių ūkio įkūrėja sako, kad norint ūkininkauti ekologiškai prireikia nemažai investicijų. Todėl bet kokia paspirtis ekstensyviam ir nepramoniniam žemės ūkiui yra labai svarbi.
Vienos iš tokių paramos formų, kuriomis pasinaudojo Pagėgių rajono ūkininkai, buvo Lietuvos kaimo plėtros 2014-2020 m. programos (Programa) priemonių „Ekologinis ūkininkavimas“, „Parama „Natura 2000‘ žemės ūkio paskirties žemėje“, „Išmokos už vietoves, kuriose esama gamtinių ar kitų specifinių kliūčių“ parama. Programos parama mokama iš Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai ir Lietuvos valstybės biudžeto.
L. Mišeikienė prisimena, kad nusprendę kurti savo verslą nei ji, nei vyras, dirbantis dar ir baldų gamybos srityje, iki tol nebuvo susiję su žemės ūkiu, neturėjo darbui reikalingos technikos.
Pasinaudoję gautomis lėšomis, Mišeikiai nusipirko gyvuliams vežti reikalingą priekabą, taip pat krautuvą ir šienavimo įrangą. Galvijus auginanti ūkininkė tikina, kad be paramos visus šiuos įrenginius jos ūkiui būtų buvę itin sunku įsigyti. Pirmąsias pajamas nuo to laiko, kai pradėjo auginti pirmąją šarole telyčaitę, šeima gavo tik praėjus dvejiems metams.
Todėl pašnekovė neabejoja, kad Programos parama gali tapti svarbia paspirtimi veiklą pradedančioms ar ją modernizuoti norinčioms žemės ūkio įmonėms.
Be to, paramos lėšas gali gauti ir veiklos, skirtos išsaugoti biologinę įvairovę, gerinti dirvožemio valdymą, kurti naujas darbo vietas, skatinti ekologinę žemdirbystę, didinti verslo plėtrą kaimo vietovėse bei mažinti atotrūkį tarp kaimo ir miesto.
Ekologiškai ūkininkaujanti L. Mišeikienė taip pat sako, kad gamta ir ateitimi besirūpinantys žmonės net ir nesąmoningai renkasi kelius, priartinančius juos prie tvarumo. Sunkiau yra pakeisti požiūrį tų, kurie galvoja, kad nuo jų niekas nepriklauso. Tačiau apie galvijus auginančius kolegas ji kalba optimistiškai, nes mato, kad jie jau dabar savo veiklą natūraliai kreipia ekologiškumo ir Europos žaliojo kurso link.
„Lietuvoje gyvulininkystės srityje nėra daug intensyvių, pramoninių ūkių, kurie nežiūri gyvūno gerovės, naudoja dirbtinius priedus. Taip pat ir jaunimas mūsų sektoriuje jau rūpinasi tvarumu, geromis gyvulių laikymo sąlygomis ir poveikiu aplinkai.
Žinoma, šie klausimai yra visuotiniai ir su jais reikėtų dirbti visą gyvenimą nuo pat gimimo. Norėtųsi, kad atotrūkis tarp gamtos ir žmogaus sumažėtų“, – viltingai į ateitį žvelgia ūkininkė.
Iššūkiai neatbaido
Nausėdų kaime gyvenanti ūkininkė sako, kad imtis tvarios gyvulininkystės paskatino ne viena priežastis. Jai svarbios kovos su klimato kaita ir neigiamu poveikiu aplinkai idėjos, atsispindinčios ir Europos žaliajame kurse, bei tai, kokį pėdsaką ūkininkaudami palieka žemės ūkio verslai.
Taip pat, L. Mišeikienės teigimu, besivaikydami madų, žmonės kartais atitolsta nuo pamatinių dalykų, todėl norisi priminti, kad žemės ūkis gali būti draugiškas gamtai bei žmonėms.
„Mane liūdina, kai karvės yra lyginamos su automobiliais. Iš dalies tiesa, kad žemės ūkis daro poveikį aplinkai. Tačiau svarbus klausimas, apie kokį žemės ūkį kalbame – intensyvų, kai mažam plotui prižiūrėti reikia daug išteklių, ar mūsų atveju ekstensyvų, kai pasirūpinti dideliais plotais naudojama mažiau išteklių.
Kartais įsivaizduojama, kad suvalgius avokadą bus išsaugojamas gyvūnas. Tačiau pamirštama, kad vaisiaus užauginimas ir atvežimas iki mūsų taip pat kainuoja ir turi savo poveikį aplinkai. Galbūt tvariau gali būti suvalgyti kaimynystėje užaugintos vištienos nei avokadų, kuriems skiriamas plotas atima dramblių kaimenių namus“, – svarsto pašnekovė.
Visgi darbas su gyvuliais turi ir savų iššūkių. Gali pasirodyti, kad galvijus tiesiog užtenka išvesti į ganyklas, o atėjus laikui – parsivaryti. Tačiau L. Mišeikienė tikina, jog iš tiesų viskas yra kiek kitaip. Ji pasakoja, kad mėsiniai galvijai skiriasi nuo pieninių karvių, kurios yra labiau pratusios prie žmogaus. Pavyzdžiui, šarole veislės galvijai yra išsaugoję nemažai laukinių instinktų.
Iššūkiu pašnekovė vadina ir šių gyvulių stotą. Šios veislės karvės sveria apie 800 kilogramų, o reprodukcinis bulius – net 1,3 tonos. Daug dėmesio gyvuliams reikia skirti ir atėjus veršiavimosi laikui. O kartais sunkumų kelia kasdieniniai rūpesčiai, kad iš aptvarų ištrūkę dideli galvijai nepridarytų žalos kaimynams.
Planuose – edukacinė veikla
Ekologinio ūkio savininkė džiaugiasi, kad nors pradėjus veiklą mėsiniai galvijai Lietuvoje nebuvo labai populiarūs, o žmonės neturėjo gilių jautienos valgymo tradicijų, tačiau šiandien situacija keičiasi. Vis daugiau jų supranta, kaip mėsiniai galvijai turi būti auginami ir kad tam prireikia laiko.
„Žmonės jau yra pažengę ir susipažinę su mūsų veikla. Nors vartojimo apimtys nėra didelės, tačiau matau augimo tendencijas. Džiugina ir tai, kad vis labiau populiarėja prekyba iš ūkio. Tada vartotojai žino savo produkcijos augintojus, drauge su šeimomis gali netgi įsiprašyti pas ūkininkus į svečius ir pasižiūrėti, kaip ir kokiomis sąlygomis auga gyvuliai“, – sako tvaraus ūkio savininkė.
Ateityje Mišeikių ūkio kūrėjai nori dar artimiau bendrauti su klientais ir dalytis su jais turimomis žiniomis. Ūkininkų vizija – sieti savo ūkio veiklą su agroturizmu ir prisidėti prie žmogaus bei gamtos ryšio atkūrimo, nes tai ateityje bus ypač aktualu. Šią idėją paskatino užsienyje pamatyti panašių verslų pavyzdžiai bei prieš kelerius metus Mišeikių ūkyje apsilankę pradinių klasių moksleiviai.
„Susitikimas su vaikais man paliko didelį įspūdį. Mačiau, kad jie yra labai susidomėję ir tai mane užvedė ant kelio. Užsienyje yra daug ūkių, į kuriuos gali atvykti iš anksto susitarę žmonės. Čia lankytojams aprodomi gyvuliai, augalai, organizuojamos degustacijos. Atsižvelgus į mūsų ūkio dydį ir tai, kokioje įdomioje, vaizdingoje teritorijoje gyvename, norėtųsi eiti link to.
Norime žmones supažindinti su žemės ūkio poveikiu aplinkai ir parodyti, kad šis sektorius nėra teršėjas. Taip pat tikimės priminti, kad rinkdamasis produktą, žmogus pagalvotų, jog galbūt verta įsigyti brangesnę prekę, jei jos pagaminimas palieka mažesnę dėmę aplinkoje“, – ateities planais dalijasi L. Mišeikienė, šešerius metus dirbusi ir Lietuvos mėsinių galvijų augintojų ir gerintojų asociacijoje.