Susidūrė su sunkumais
Sudėtingoje situacijoje dėl pandemijos padarinių atsidūrė ir ekologinį ūkį bei malūną turinti Agnė Juknevičienė. Daugiau nei 70 ha ūkyje spelta rugius ir belukštes avižas auginanti ūkininkė pasakoja, kad anksčiau produkciją drauge su kitais ūkininkais klientams pristatydavo savarankiškai. Tačiau viskas pasikeitė kilus pandemijai.
„Nebegalėjome savo produkcijos išvežioti kaip anksčiau, teko persiorientuoti į nuotolinę prekybą ir siuntinius siųsti paštomatu. Praradome dalį klientų. Dėl didelės apkrovos siuntiniai vėluodavo ar net sugrįždavo pas mus. Tačiau dabar matome, kad pirkėjai apsipranta, jog prekes jiems pristato kurjeris arba išmoko jas atsiimti paštomate“, – sunkius laikus prisimena A. Juknevičienė.
Tačiau žemės ūkio ir maisto sektoriaus saugumas užtikrina valstybės stabilumą net ir krizių akivaizdoje. Todėl Žemės ūkio ministerija (ŽŪM) aktyviai teikia finansinę ir ekspertinę pagalbą su pandemijos ir karo Ukrainoje pasekmėmis susiduriantiems ūkiams. Taip norima užtikrinti, kad maisto gamyba ir tiekimas vartotojams būtų nepertraukiami.
Pasak savo ūkį turinčios A. Juknevičienės, susitvarkyti su sudėtingais ir kasdienius darbus apsunkinusiais pandemijos sukeltais iššūkiais padėjo Lietuvos kaimo plėtros 2014-2020 m. programos (KPP) paramos priemonė „Išimtinė laikina parama ūkininkams ir MVĮ, kuriuos ypač paveikė COVID-19 krizė“. „Parama padėjo tiek mums, tiek klientams sumažinti pandemijos metu išaugusius prekių siuntimo kaštus. Klientai už prekių pristatymą mokėjo mažiau, o tai mums leido jų neprarasti ir po truputį pripratinti prie nuotolinės prekybos“, – teigia ūkininkė, sunkmečiu tobulinusi ne tik prekių pristatymą, bet ir internetinę prekybą. Iš viso pagal šią paramos priemonę šalies ūkininkams buvo išmokėta 7,5 mln. eurų.
Strategija „nuo ūkio iki stalo“
Pandemijos ir jos sukeltų pasekmių fone, pasak prof. dr. Astridos Miceikienės, Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos kanclerės, išryškėjo dvi kryptys: žymiai išaugo didesnės maistinės vertės vietinių žemės ūkio produktų paklausa.
Todėl, pasak prof. dr. A. Miceikienės, ūkiai turi pasukti kita kryptimi: modernizuotis ir tapti trumpųjų maisto tiekimo grandinių dalimi bei įgyvendinti vieną iš Žaliojo kurso strategijų –„Nuo ūkio iki stalo“.
Šalies ūkių atsigavimą po pandemijos remia ir KPP. Pagal ją parama teikiama ne tik tiems ūkiams, kurie buvo ypač paveikti pandemijos, bet ir norintiems modernizuoti savo veiklą. Taip siekiama ne tik užtikrinti ūkių konkurencingumą, bet ir stiprinti maisto tiekimo grandines bei garantuoti, kad produktai nuo ūkio iki vartotojų atkeliaus per kuo trumpesnį laiką.
„Trumpos tiekimo grandinės ne tik sumažintų maisto švaistymą ir transportavimo metu paliekamą reikšmingą anglies pėdsaką, bet ir stiprintų vietinį verslą, sudarytų sąlygas valgyti šviežesnius produktus“, – sako „Vilnius Tech“ Aplinkos apsaugos ir vandens inžinerijos katedros docentė dr. Aušra Zigmontienė.
Brangstantys pašarai ir trąšos atsiliepia vartotojui
Kad problemos po vieną nevaikšto, rodo ir karas Ukrainoje – antra pagal dydį grūdų tiekėja ES nebegali sklandžiai eksportuoti produkcijos iš jūrų uostų, o karo niokojamos šalies ūkininkai šiemet užsėjo net 22 proc. hektarų žemės mažiau. Karas, pasak specialistų, gerokai sukrėtė žemės ūkio ir maisto rinkas – kyla grūdų kainos, o tai lemia ir maisto kainų kilimą.
Nors Lietuvai pavojus pritrūkti maisto kol kas negresia, pabrangusių pašarų ir trąšų poveikį mūsų šalies ūkininkai pajuto labai greitai. Dėl augančių kainų dalis ūkininkų jau sumažino trąšų naudojimą ir perėjo prie tvaresnio ūkininkavimo.
Žala žemės ūkio sektoriui – ilgalaikė
Žaliojo kurso siekis, kad iki 2050 m. Europa taptų pirmuoju pasaulyje neutralaus poveikio klimatui žemynu. Tačiau, kaip pastebi doc. dr. A. Zigmontienė, šalia kitų išbandymų, ilgalaikė ekosistemų tarša formuojasi ir dėl karo Ukrainoje, o jai sumažinti ar atstatyti prireiks laiko, nes Ukraina yra viena didžiausių žemės ūkio produktų eksportuotojų pasaulyje.
Dabartinių globalių krizių fone karinė technika ir įranga palieka žymų anglies dvideginio pėdsaką, o suniokota ji virsta atliekomis. Iš tokių atliekų išsilieja kuras ir tepalai, formuodami didžiules naftos produktų dėmes ant dirvožemio ir vandens telkiniuose. Derlingąjį dirvožemio sluoksnį, augaliją ir gyvūniją taip pat ardo detonuojami sprogmenys, į aplinką išskiriantys sunkiuosius metalus ir įvairias kancerogenines medžiagas.
„Kai į netoli Ternopilio esančią trąšų gamyklą pataikė Rusijos raketos nuolaužos, iš šalia tekančios upės paimti mėginiai parodė, kad amoniako lygis joje 163 kartus didesnis nei įprastai, o nitratų – 50 kartų. Esant nepalankioms meteorologinėms sąlygoms, susidarę rūgštūs krituliai kenkia ne tik Ukrainos teritorijai, bet ir kaimyninių šalių vandens telkiniams, dirvožemiui ir gamtinėms ekosistemoms“, – perspėja doc. dr. A. Zigmontienė.
Nuo industrijos prie bioekonomikos
Dar vienu žemdirbių galvos skausmu, pasak ekspertų, yra sutrikęs energetinių išteklių tiekimas ir rekordiškai išaugusios jų kainos. Todėl, anot prof. dr. A. Miceikienės, atsinaujinančius energijos išteklius naudojantys ūkiai turi didesnę finansinę pagalvę tvariems projektams įgyvendinti ir nukenčia mažiau nei energetiškai neefektyvūs industriniai ūkiai.
„Inovatyvių technologijų naudojimas keičia žemės ūkio verslą: jis tampa konkurencingesnis, gauna papildomų pajamų ir kuria didesnę pridėtinę vertę“, – tvaraus bioekonomikos verslo naudas vardija prof. dr. A. Miceikienė.
Ji sako, kad tvarūs sprendimai ūkininkams sumažina pabrangusių žaliavų ir rankų darbo poreikį, o technologinė pažanga kuria atsparesnį, našesnį, tvaresnį ir vartotojų poreikius atitinkantį žemės ūkį: „Europoje ir Lietuvoje žemės ūkis laikomas vienu svarbiausių verslo sektorių. Būtent pastarosios krizės labai aiškiai parodė, kaip svarbu įgyvendinti Žaliojo kurso tikslus: didinti ūkių atsparumą aplinkos veiksniams ir užtikrinti stabilų apsirūpinimą maistu“.
Investuoti į ūkių atsinaujinimą bei dabarties ir ateities rizikų valdymą padeda ir tokios KPP priemonės, kaip „Investicijos į materialųjį turtą“ ir „Rizikos valdymas“. Jos pasitarnauja ir Žaliojo kurso tikslams siekti.
Kaip teigia Žemės ūkio ministerijos (ŽŪM) specialistai, pagal Europos Komisijos priimtą komunikatą „Laikinoji valstybės pagalbos priemonių, skirtų ekonomikai remti krizės sąlygomis reaguojant į Rusijos agresiją prieš Ukrainą, sistema“ su likvidumo problemomis dėl karo Ukrainoje susiduriantiems ūkininkams teikiamos lengvatinės paskolos bei individualios garantijos. Šios priemonės, tikimasi, padės tęsti veiklą, išsaugoti darbo vietas ir išvengti apyvartinių lėšų trūkumo net ir išaugus elektros energijos, gamtinių dujų, pašarų ir trąšų kainoms. Iš viso šalies ūkiams planuojama suteikti 31 mln. eurų lengvatinių paskolų.
Pagalba ūkininkams
Labiausiai nuo COVID-19 pandemijos nukentėję žemdirbiai gali lengviau gauti KPP finansinę paramą – ŽŪM nuo pandemijos nukentėjusiems sektoriams sumažino ekonominį gyvybingumą apibūdinantį grynojo pelningumo rodiklį. Jo reikšmė, vietoje buvusio 2 proc., dabar turi būti ne mažesnė kaip 1 proc., be to atitiktis privalomiems ekonominio gyvybingumo rodikliams kreipiantis paramos gali būti nustatoma net iš trijų praėjusių ataskaitinių metų.
KPP priemonė „Išimtinė laikina parama ūkininkams ir mažoms bei vidutinėms įmonėms (MVĮ), kuriuos ypač paveikė COVID-19 krizė“ buvo skirta teikti skubią laikinąją pagalbą labiausiai nuo krizės nukentėjusiems ūkininkams (fiziniams ir juridiniams asmenims) ir mažoms įmonėms, neatsižvelgiant į jų teisinę formą. Taip pat – fiziniams asmenims, savarankiškai vykdantiems veiklą pagal veiklos liudijimą ar įregistravusiems individualią veiklą.
Tai, kad tokia parama sudėtingais laikotarpiais ūkininkams yra ypač reikalinga, rodo ir tai, jog vien per 2020 m., kai šalies ūkiai susidūrė su sunkumais, buvo pateiktos 89 358 paraiškos paramai gauti. Ūkininkams, kaimo verslininkams ir kitiems paramos gavėjams pagal KPP buvo išmokėta 300,45 mln. Eur paramos. Tai antra didžiausia per metus išmokėta paramos suma. Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos įgyvendinimas tęsiasi, tačiau jau dabar patvirtinta 80 proc.programai įgyvendinti 2014–2022 m. laikotarpiu skirtų paramos lėšų.