Gyvenimo būdas nukreipė į ekologinę žemdirbystę
Kai pagrindinė veikla glosto širdį, kasdienis darbas, nors ir nelengvas, įgauna kitokią prasmę. Ekologinės gamybos puoselėtojas ir aistringas arklių mylėtojas, ūkininkas iš Biržų rajono Vigantas Indrašius sako tokį kelią pasirinkęs neatsitiktinai.
Nuo 1997 metų ekologiškai ūkininkaujantis vyras prisipažino, kad tokia žemdirbystė, nekenkianti gamtai ir leidžianti išauginti sveikatai naudingą produkciją, jam jau seniai artima. Pats gyvenimo būdas paskatino imtis ekologinės žemės ūkio produkcijos gamybos, kuri remiama pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 m. programos priemonę „Parama ekologiniam ūkininkavimui". Jis taip pat gavo paramą pagal KPP priemonės „Agrarinė aplinkosauga ir klimatas" veiklą „Nykstančių Lietuvos senųjų veislių gyvulių ir naminių paukščių išsaugojimas" .
„Man tai yra natūrali būsena, kad ūkininkaujant nebūtų teršiama aplinka, nes kitaip prarasime darnos ir harmonijos su gyvąja gamta ir mus supančia aplinka pojūtį. Su tokia mintimi pradėjau ūkininkauti ir dirbu iki šiol. Aišku, laikotarpių buvo visokių – sunkesnių ir giedresnių, tačiau ekologinės žemdirbystės neatsisakiau", – pasakojo V.Indrašius.
Minėdami Arklio dieną, stiprina gamtos, gyvūno ir žmogaus ryšį
Biržiečio ūkyje auginamos pagrindinės kultūros – kviečiai ir avižos, tačiau jo širdis itin linksta prie arklių. Jų dabar laiko per 100 – Lietuvos veislės sunkiųjų ir stambiųjų žemaitukų Apie arklius jis gali pasakoti ir juos liaupsinti be perstojo.
Lietuvos sunkiųjų arklių veislės augintojų asociacijai vadovaujantis vyras siekia, kad arkliai ir kitiems teiktų džiaugsmo. Jo šeimos ūkyje gruodžio pradžioje yra rengiama šventė, skirta Arklio dienai paminėti. Šis renginys jau „išaugo savo marškinius" – pernai į jį buvo sugūžėjusios šeimos su vaikais ir iš tolesnių šalies vietų. Šventės dalyviai su arkliais važiavo į mišką, vaišinosi ten verdama sriuba, pasivaikščiojo takais, vaikai buvo supažindinti, kokie gyvūnai gyvena miške, o Kalėdų senelis vaikams dalijo dovanas.
„Arklio dienos minėjimas sumanytas tam, kad pabrėžtume gamtos, gyvūno ir žmogaus ryšio svarbą,
kokį vaidmenį vaidina arklys, kokius darbus su juo galima nuveikti ir ūkyje, ir miške. Bandome atskleisti, kad tai nebūtų užmiršta, nes jeigu prarandame sąsajas su gyvąja gamta ir aplinka, netenkame ir savasties", – kalbėjo tvaraus ūkininkavimo šalininkas.
V. Indrašius mano, kad ypač jaunajai kartai reikia ryšį su gamta stiprinančios ugdomosios veiklos, renginių ir pan. „Penkiasdešimt metų neturėjome galimybės privačiai laikyti arklių, per tą laikotarpį užaugo kartos, neturėjusios supratimo, kas yra arklys. Todėl dabar labai svarbu tai atkurti", – įsitikinęs arklių augintojas.
Ir šiemet ūkininkas ketina minėti Arklio dieną, šventės formatą koreguos priklausomai nuo oro. Norėtų, kad gamta gruodžio pradžioje pabarstytų sniego, tada visiems būtų smagiau.
Sau kelia naujus iššūkius – mažinti išteklių eikvojimą
Ketvirtį amžiaus ekologiškai ūkininkaujantis biržietis sau kelia naujus iššūkius – mažinti gamybos sąnaudas, tvariau naudoti išteklius ir didinti ūkio efektyvumą bei kuriamą pridėtinę vertę. Jis pripažino, kad užduotis tikrai nelengva, teks daug ką pergalvoti, tačiau tokiu keliu eiti įkvepia supratimas, jog su ištekliais ir vartojimu reikia elgtis apgalvotai. Šiuo atžvilgiu šeimos ūkio savininkui priimtini Žaliojo kurso siekiai, skatinantys darniai ir tvariai ūkininkauti.
„Šiemet baigsis ekologinio ūkininkavimo įsipareigojimų laikotarpis, bet ir toliau eisime pasirinktu keliu, tęsime ekologinę gamybą, tik kelsime sau dar aukštesnius tikslus – kiek įmanoma maksimaliai sumažinti išlaidas ir vartojimą. Juk kuo daugiau visko vartojame, tuo daugiau aplinkoje paliekame atliekų: nuo plastikinių pakuočių iki viso kito. Norime kuo mažiau naudoti technikos, tokiu būdu mažiau eikvosime degalų, tepalų ir t.t. Sieksime, kad ir darbo valandos ūkyje sutrumpėtų", – planus atskleidė V. Indrašius.
Ūkininkas sakė bandysiąs parodyti, kad galima tvariai dirbant, neteršiant gamtos kurti pridėtinę vertę ir efektyviai ūkininkauti. Kaip pavyks įgyvendinti siekius, paaiškės po kokių penkerių metų.
Jis taip pat užsiminė, kad ūkyje norės labiau įdarbinti arklius ir įrodyti, jog jų darbas yra našus. „Mes turime gerų lietuviškų veislių arklių, tautiečiai galėtų daugiau jų auginti, nes arkliai ir aplinką puošia, ir daro ją ekologiška. Galop arklininkystė kuria pridėtinę vertę – pastaruosius dešimtmečius arklių supirkimo kaina tik auga. Galime jų daugiau išauginti ir parduoti", – teigė Lietuvos sunkiųjų arklių veislės augintojų asociacijos vadovas.