Žaliojo kurso nuostatose taip pat pabrėžiama, kad žinios ir inovacijos gali padėti ūkiams tapti dar tvaresniais ir konkurencingesniais. Tad siekiant paskatinti spartesnę šalies ūkių modernizaciją, planuojama dar daugiau investuoti į mokslo ir žinių plėtrą.
Pakeliui su Žaliuoju kursu
Žemės ir maisto ūkis šiandien susiduria su ne vienu iššūkiu. Jo atstovams reikia prisitaikyti prie kintančių klimato sąlygų ir aplinkosaugos reikalavimų, aprūpinti gyventojus sveiku maistu ir išlikti konkurencingiems.
Karas kaimyninėje Ukrainoje priminė, jog svarbu pasirūpinti sektoriaus atsparumu ištikus netikėtoms krizėms bei stiprinti trumpas maisto tiekimo grandines.
Padėti pereiti prie tvarios ir efektyvios gamybos bei pasiruošti ateities iššūkiams ūkininkams ir maisto gamintojams gali padėti naujos pažangios technologijos ir žinių mainai.
Pasak Žemės ūkio ministerijos Europos Sąjungos (ES) reikalų ir paramos politikos departamento patarėjos Žanetos Jucaitytės, žemės ūkio žinios ir inovacijos sudaro sąlygas sektoriaus augimui, pažangai ir moderniam ūkininkavimui.
Skirtingas gyvenimo sritis apimančių sprendimų ieškoti kviečia ir daug dėmesio mokslo bei žinių plėtrai skiriantis Žaliasis kursas. Reformas bei teisinį reglamentavimą turi papildyti ir inovacijos, investicijos bei regioninis ir tarptautinis bendradarbiavimas tarp įvairių visuomenės grupių.
„Žinių trūkumas trukdo ne tik veiksmingai taikyti kai kurias žemės ūkio politikos priemones, bet ir mažina bendrą sektoriaus konkurencingumą. Todėl parama žinioms kaupti, technologijoms diegti bus itin svarbi siekiant Žaliojo kurso tikslų.
Kalbame apie sisteminį požiūrį į keitimąsi žiniomis, reikalingų įgūdžių ugdymą ir inovacijų diegimą žemės ūkyje bei kaimo plėtroje. Visa tai apima efektyvios žemės ūkio žinių ir inovacijų sistemos, kurias valstybės turi remti, jei norime įgyvendinti Žaliąjį kursą“, – teigia pašnekovė.
Pokyčius skatinančios investicijos
Žemės ūkio ministerijos atstovė pasakoja, kad pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014-2020 m. programos (KPP) priemones šiuo metu remiami ūkininkų mokymai ir konsultacijos, kurios padeda jiems prisitaikyti prie kintančios aplinkos, šiuolaikinių iššūkių ir atsiveriančių galimybių.
Jau dabar pagal KPP priemonę ,,Žinių perdavimas ir informavimo veikla“ pareiškėjams yra išmokėta beveik 10 mln. eurų. Tuo tarpu pagal KPP priemonę ,,Konsultavimo paslaugos, ūkio valdymo ir ūkininkų pavadavimo paslaugos“ iki šiol išmokėta daugiau nei 3,8 mln. eurų.
Parama taip pat skiriama Europos inovacijų partnerystei (EIP) žemės ūkio našumo ir tvarumo srityje. Pagal KPP priemonės ,,Bendradarbiavimas“ veiklos sritį „Parama EIP veiklos grupėms kurti ir jų veiklai vystyti“ išmokėta 5,6 mln. eurų. Ši priemonė skatina novatoriškus projektus žemės ūkio ir kitose su ūkininkavimu ir kaimo vietovėmis susijusiose veiklose.
Sklandžiau įgyvendinti KPP ir stiprinti kaimo plėtra besirūpinančių žmonių bendradarbiavimą padeda juos vienijantis Lietuvos kaimo tinklas. Jis taip pat remia EIP veiklos grupes, supažindina su jų veikla, projektų rezultatais, dalijasi sėkmės istorijomis bei skatina inovacijas žemės ūkyje ir kaimo vietovėse.
Ž. Jucaitytės teigimu, šios priemonės bus remiamos ir naujuoju finansiniu laikotarpiu nuo 2023 metų pradėjus įgyvendinti Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023-2027 m. strateginį planą. Iš Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai ir Lietuvos valstybės biudžeto lėšų žinių ir inovacijų sklaidai numatyta skirti apie 21 mln. eurų.
Kokių rezultatų tikimasi?
Nepaisant to, jog mūsų šalis yra sukūrusi žemės ūkio mokslinių tyrimų, švietimo ir konsultavimo sistemą, kol kas ji dar gana susiskaldžiusi ir ne visada efektyviai sprendžia aktualiausius ūkininkų poreikius. Be to, situaciją apsunkina ir ne visuomet užtikrinama konsultacijų ir mokymų kokybė, žemas ūkių skaitmenizacijos lygis ir nepakankamas inovacijų diegimas.
„Labai svarbu, kad inovatyvūs, pažangūs sprendimai žemės ūkio ir maisto gamybos sektorių pasiektų kuo greičiau. Efektyviai veikianti ekosistema leidžia sukurti vertę, kurios vienas pats sistemos dalyvis nesukurtų. Jei norime pasiekti gerų rezultatų – būtinas glaudus bendradarbiavimas tarp mokslininkų, konsultantų ir žemdirbių“, – kalba Ž. Jucaitytė.
Laikantis Žaliojo kurso tikslų ir siekiant sumažinti neigiamą poveikį klimatui, mažinti oro, vandens ir dirvožemio taršą, ūkininkai turi pasirūpinti ir gyvulių gerove, išsaugoti natūralų kraštovaizdį, laukuose naudoti mažiau mineralinių trąšų ir pesticidų.
Todėl ūkininkams svarbu suteikti patikimą, naujausią, moksliniais tyrimais pagrįstą informaciją, konsultacijas, kurios padėtų suprasti, kaip ūkio ir žemės valdymas yra susijęs su aplinkos bei klimato saugojimu.
„Norėdami palaikyti kaimo vietovių gyvybingumą, daug dėmesio skirsime ir jauniesiems ūkininkams, kartų kaitai, smulkių ir vidutinių ūkių plėtrai bei vietos bendruomenių iniciatyvoms. Planuojame skatinti ūkių modernizaciją, tvaresnę gamybą ir perdirbimą.
Taip pat skatinti diegti naujas pažangias technologijas, rinktis skaitmeninimą, kurti naujus produktus, investuoti į inovacijas, mokslą, bendradarbiavimą su mokslininkais ir reikalingų įgūdžių ugdymą“, – pasakoja pašnekovė.
Nauda ne tik ūkininkams
Mokslas, žinios ir inovacijos yra pagrindinė ateities ūkių varomoji jėga, leisianti išnaudoti Žaliojo kurso galimybes šalies ir gyventojų labui.
„Visuomenę, verslą, bendruomenes ir ūkius reikia supažindinti su Žaliojo kurso galimybėmis, tikslais ir būdais, kaip galime juos pasiekti. Turime kurti palankią ir skatinančią aplinką bei suteikti reikiamų žinių ir įrankių pradėti šiuos pokyčius“, – sako Ž. Jucaitytė.
Pasak jos, suprantama, jog Žaliajame kurse ir kitose strategijose numatyti aplinkosaugos reikalavimai ūkininkus verčia pasukti galvą. Tačiau kartu tai atveria ir naujas galimybes pasitelkiant pažangias technologijas gaminti vartotojams patrauklesnį ekologišką produktą. Juk vis daugiau žmonių pageidauja kokybės ir yra pasirengę už ekologišką maistą mokėti brangiau.
Žaliojo kurso iniciatyvų ir gamintojams skirtų lėšų naudą turėtų pastebėti kiekvienas miesto ir kaimo gyventojas. Investicijos į mokslinius projektus, inovacijų ir žinių sklaidą padės stiprinti trumpesnes, tvaresnes ir atsparesnes maisto tiekimo grandines, o tai gerins mūsų sveikatą ir gyvenimo kokybę. Parama paskatins ir žemės ūkio konkurencingumą, ekologinį ūkininkavimą, taip pat leis sumažinti į aplinką išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį. Taip galėsime labiau pasirūpinti gamtos apsauga.
„Visiems yra svarbu švari aplinka, grynas oras, švarus vanduo, sveikas dirvožemis, geros kokybės, saugus, sveikas ir įperkamas maistas. Taip pat norime matyti modernų ir gyvybingą kaimą, o tvariai ūkininkaudami kartu rūpinamės ir ateities kartų gerove.
Investicijos į mokslo ir žinių plėtrą prisidės prie žemės išsaugojimo ateities kartoms, leis atsieti ekonomikos augimą nuo išteklių naudojimo ir padės mažinti taršą. Kalbame apie neatsiejamą ryšį: sveika planeta ir sveika žemė – tai sveika visuomenė ir sveiki žmonės“, – mintimis dalijasi Ž. Jucaitytė.