Naudą pajus visi gyventojai
Kalbėdama apie Žaliojo kurso nešamus gerus pokyčius, K. Simonaitytė pažymi, kad juos pajus ne tik žemdirbiai, bet ir visa visuomenė. Dėl didesnio energetinio efektyvumo ir perėjimo prie atsinaujinančių energijos išteklių mažės energijos kaštai, o dėl draugiškesnių gamtai ir dirvožemiui darbo praktikų – išlaidos kurui ir trąšoms, taip pat mažės vandenų, oro, dirvožemio tarša.
Pašnekovė taip pat pastebi, kad Žaliasis kursas padės saugoti biologinę ir kraštovaizdžio įvairovę, o kartu didinti žemės ūkio ekosistemų atsparumą klimato pokyčiams. Galimybė pasigėrėti unikaliu kraštovaizdžiu, pasidžiaugti švariais vandenimis į kaimiškas vietoves pritrauks ir daugiau turistų. Ne ką mažiau svarbi ir sumažėjusi aplinkos tarša, jos dėka gerėjanti sveikata. „Šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijos iš pramonės, energetikos, transporto ar žemės ūkio yra dažnai susijusios su oro tarša, todėl jos sumažėjimas reikšmingai prisidės prie visuomenės sveikatos", – kalba K. Simonaitytė.
K. Simonaitytė priduria, kad Žaliojo kurso skatinamos gamtos atkūrimo veiklos paveiks ir kaimus, ir miestus. Kaime gamtos tausojimas padeda apsaugoti derlius nuo kenkėjų, potvynių ar kitų stichinių nelaimių, dirvožemį - nuo erozijos, o miestuose jis leidžia mažinti neigiamą karščio bangų poveikį.
Tikslas – kuo mažesnis poveikis aplinkai
Svarbiausias Žaliojo kurso tikslas – kad Europa taptų pirmuoju klimatui neutralaus poveikio žemynu. Pasak K. Simonaitytės, šio bei kitų Žaliojo kurso tikslų įgyvendinti nepavyks, jei aplinkos tarša nebus mažinama visuose ekonomikos sektoriuose.
„Žaliuoju kursu siekiama, kad anglies dvideginio emisijų ir gamtos išteklių naudojimo mažinimas būtų atsietas nuo ekonomikos augimo. Apskritai, perėjimas prie tvaresnių praktikų – ar tai būtų energetika, ar transportas, ar žemės ūkis – turėtų padėti sukurti daug naujų darbo vietų ir naujų galimybių", – ateities prognozėmis dalijasi pašnekovė.
Jos teigimu, viena iš tokių naujai atsiversiančių sričių – didelio masto pažeistų ar sunaikintų ekosistemų atkūrimas. Nereikėtų pamiršti, kad gamta mums teikia visokeriopą naudą, nes yra maisto, statybinių ir kitų medžiagų šaltinis. Taip pat ji atsakinga už įvairių žmonėms svarbių procesų reguliavimą, pavyzdžiui, potvynių valdymą ar žemės ūkio kultūrų apdulkinimą.
Visgi, žemės ūkio ministro patarėja sako, kad Lietuvoje, kaip ir kitur Europoje, augalų ir gyvūnų rūšių ir jų buveinių būklė yra prasta ar prastėjanti, todėl būtina gerinti jų apsaugą. „Kai kurios ekosistemos yra jau taip pažeistos, jog jas reikia atkurti, pvz., šlapynės ant organinių dirvožemių. Nors jos užima palyginti nedidelius plotus - apie 6 proc. šalies teritorijos, pažeisti nusausinti organiniai dirvožemiai išskiria didžiulius kiekius šiltnamio efektą sukeliančių dujų. Juos atkūrus būtų prisidedama tiek prie klimato, tiek prie biologinės įvairovės tikslų", – teigia specialistė.
Požiūris keičiasi jau šiandien
Ministro patarėja sako, kad tam, jog įgyvendintume Žaliojo kurso tikslus, būtina visų gyvenimo sričių ir sektorių transformacija. „Jau keičiasi vartotojų požiūris, auga supratimas apie aplinkai ir klimatui draugiškesnę mitybą, gyvūnų gerovę. Tai prisidės prie žemės ūkio ir maisto sistemų pokyčių", – priduria specialistė.
Jai antrina ir Aplinkosaugos koalicijos pirmininkė Lina Paškevičiūtė. Ekspertė pastebi, jog baiminantis nebeatitaisomų aplinkos padarinių, vis mažiau abejojama Žaliojo kurso nauda. „Lietuvoje yra nemažai ekologinių ūkių, kuriems pavyksta užauginti gerus derlius naudojant minimalias chemines priemones. Būtent tai suteikia stabilumo ir ištikus krizinėms situacijoms.
Mums nereikia tik maksimaliai intensyviai gaminančio ūkio. Šiandien reikia ūkio, kuris būtų kuo labiau nepriklausomas, prisitaikantis prie besikeičiančio klimato sąlygų ir net per krizes galėtų stabiliai tiekti maisto produktus", – sako L. Paškevičiūtė. Ji priduria, kad nors pokyčiai visuomet kelia dvejones ir baimę, tačiau Žaliojo kurso permainų keliu galima žengti palaipsniui, pvz., renkantis aplinkai draugiškas žemės ūkio technologijas, efektyviai naudojant organines trąšas ar atsinaujinančius energijos išteklius.
Permainas įgyvendinti padeda parama
Žemės ūkio ministerijos Tvarios žemės ūkio gamybos ir maisto pramonės departamento vadovas Saulius Jasius teigia, kad ambicingus Žaliojo kurso tikslus praktiškai įgyvendinti padeda Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 m. programa (KPP). Trečdalis visų programos lėšų yra skirtos žalinimo iniciatyvoms finansuoti.
Pašnekovas teigia, kad ypač džiugina KPP paramos „Ekologinis ūkininkavimas" dėka pasiekti rezultatai. „Didėja ekologiškai ūkininkaujančių ir investuojančių į tvarią gamybą ūkininkų bendruomenė. Jau dabar 8 proc. žemės ūkio paskirties plotų Lietuvoje dirbami ekologiškai. Siekiame, kad tokių plotų padaugėtų iki 15 proc. iki 2030 m."
Anot S. Jasiaus, pozityviai nuteikia ir iki šiol nematytas proveržis sėjant tarpinius pasėlius, kurie palaiko dirvos gyvybingumą. Vis daugiau ūkių investuoja ir į gyvulininkystės atliekų tvarkymo įrenginius bei naudoja mažiau cheminių augalų apsaugos priemonių.
Tuo tarpu tokios KPP paramos priemonės kaip „Žinių perdavimas ir informavimo veikla" ar „Konsultavimo paslaugos, ūkio valdymo ir ūkininkų pavadavimo paslaugos" padeda ūkininkams gilinti žinias apie tai, kodėl apskritai svarbu siekti Žaliojo kurso tikslų ir kaip prisitaikyti prie technologinių naujovių bei aukštų aplinkos apsaugos reikalavimų.
Nuo kitų metų KPP įdirbį įgyvendinant Žaliąjį kursą pratęs ir pagilins Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 m. strateginis planas. Jame ne tik toliau bus tęsiami gerieji darbai, bet ir numatytos naujos priemonės tvariam ir pažangiam ūkininkavimui skatinti. Tikimasi, jog naujuoju finansiniu laikotarpiu parama aplinkai ir klimatui draugiškoms veikloms pasieks dar daugiau ūkininkų.