Dėl bičių įkūrė ekologinį ūkį
Bitininkas Antanas Kliučinskas DELFI pripažino, kad ūkininkavimo poveikis bitėms yra jaučiamas.
„Turiu savo nuosavą žemę ir aplink mūsų sodybą laikau ekologinį ūkį, todėl nereikia bendrauti su ūkininkais. Man ši problema neiškilo, bet bitininkams, kurių bitės skraido svetimuose ūkiuose, tai yra aktualu. Poveikis bitėms nuo purškiamų chemikalų tikrai yra didelis. Kai pradėjau laikyti bites, ekologinį ūkį įkūriau specialiai dėl jų, dėl to pas mane per tiek metų neišžiemojo tik dvi šeimos“, - pasakojo A. Kliučinskas.
Taip pat bitininkas įžvelgė ir kitą problemą: „Kartais nupurškimai yra nesuderinami su bitininkais, tai daro įtaką ir medaus kokybei, ir bičių amžiui. Nors bičių kiekis Lietuvoje kasmet išlieka panašus, nemažai jų žūsta. Pavyzdžiui, anksčiau pievas šienaudavo su dalgeliais, todėl bitėms nepakenkdavo. Dabar su galinga technika šienaudami pievas ūkininkai sudaužo bites, kai jos yra ant žiedų. Daug bičių žūsta mechaniškai, ne tik dėl chemikalų.“
Bitininkas pripažino, kad šiais metais medaus bus šiek tiek mažiau, naktys yra šaltos.
„Kiekvienas bitininkas pasakys, kad lietuviškas medus yra aukštos kokybės. Yra daromi tyrimai ir lietuviškas medus Europos mastu įvertintas kaip geras. Be to, kur žmogus gyvena, jo organizmas yra labiau pripratęs prie tos rūšies maisto. Dėl to mūsų laukų surinktas medus yra labiausiai tinkamas lietuviams“, - šypsojosi A. Kliučinskas.
Ūkininkai nekenkia bitėms
Kauno rajone bitininkaujantis Algirdas Amšiejus, Aleksandro Stulginskio universiteto docentas, mokslų daktaras DELFI sakė, kad bitininkai be ūkininkų neišgyventų ir tiesiog reikia mokėti bitininkauti ir pasirinkti teisingą vietą.
„Bičių vystymuisi labiausiai trukdo žmogus, nesvarbu, ar jis ūkininkas, tiesiog žmonija pakeitė gamtą. Labai gražiai pasakyta: šiandien neužtenka tiesiog bitininkauti, reikia mokėti bitininkauti. Nekenkia nei bitininkai ūkininkams, nei ūkininkai bitininkams. Turi būti simbiozė, juk ūkininkai sėja augalus, kurie duoda nektarą. Vienas be kito šios dvi sritys negali ir turi būti kompromisas. Yra ir neprotingų bitininkų, kurie atveža bites prie ūkininkų ir net jiems nepasako, ūkininkai negali jų perspėti. Juk reikia su ūkininku suderinti, susikalbėti, tuomet ūkininkas pradės derinti purškimo laiką. Kartais bitininkai pasirenka blogas avilių vietas“, - aiškino A. Amšiejus.
Anot mokslininko, Lietuvoje bičių daugėja: „Pas mus yra nuostabių dalykų ir yra kuo pasidžiaugti, ko gero, Lietuva yra labai švari šalis ir čia gamta yra švari, be to, bitininkai yra išprusę. Viskas čia yra gerai. Jeigu vertintume tris prizines vietas, lietuviškas medus yra vertas pirmos vietos lyginant su kitų šalių medumi. Mūsų medų yra tyrę daug pasaulio šalių ir visi pasakė, kad atvežėme ekologišką medų: nėra nei sunkiųjų metalų, nei pesticidų likučių. Lietuvoje ir pats purškimo laikotarpis yra palyginti trumpas, juk žiemą niekas nepurškia laukų, o vasara yra trumpa.“
Vis dėlto A. Amšiejus pripažįsta, kad šie metai nebuvo geriausi: „Bus mažai medaus, apie 30 proc. mažiau medaus. O yra tokių vietovių Lietuvoje, kurios šiais metais gavo vos po 10 proc. pernai surinkto medaus. Gegužė buvo šalta, birželis šaltas, net žmonės maudytis negalėjo. Bitininkystė tiesiogiai priklauso nuo gamtos, jeigu augalams galime pasakyti šiltnamį, bičių apsaugoti negalime.“
Bitininkas pripažino, kad gali būti, jog išaugs ir medaus kaina: „Tačiau pas mus medus ir taip pigesnis nei Latvijoje, Lenkijoje ar Baltarusijoje, be to mes turime daugiau medaus vienam gyventojui, pas mus jo yra perteklius dėl to lietuviai eksportuoja medų ir į užsienį. Užsieniečiai labai džiaugiasi mūsų medumi. Vienas užsienietis bičiulis pasakė, kad mūsų medų dešimt kartų praskies ir padarys europietišką. Tokio kvepiančio medaus daugiau nėra. Nueikite į parduotuvę ir pabandykite nusipirkti levandų importinio medaus, valgai ir nesupranti, kad tas levandas valgai, nes medus labai skiestas.“