Šiuo metu vis daugiau žmonių apsigyvena miesto, o ne kaimo vietovėse. Numatoma, kad iki 2050 metų trys ketvirtadaliai pasaulio žmonių gyvens mieste. Podiumo diskusijoje pasisakęs Vokietijos maisto pramonės ir žemės ūkio ministras Kristianas Šmitas kėlė klausimą, kaip mes galime aprūpinti patikimu, saugiu maistu mūsų augančius miestus, kuriuose daugėja pabėgėlių ir emigrantų. Tuštėjant kaimui, mažėja ir žemės ūkio produkcijos gamintojų skaičius. Nekontroliuojamas miestų augimas kelia naikinimo pavojų gamtos teritorijos, vandens atsargoms. Didelį susirūpinimą kelia ir socialiniai klausimai.
Netrukus pasaulyje gyvens devyni milijardai žmonių, tad žemės ūkis patiria didelius iššūkius. „Labai svarbu, kad dideli miestai bendradarbiautų su mažesniais ir taupiai naudotų turimus resursus”, - diskusijoje sakė Milano meras Giulijano Pisapia. Milanas yra ne tik mados sostinė, bet ir vienas didžiausių miestų, turinčių didelę įtaką žemės ūkiui.
Pasaulyje badas dar neįveiktas. Pasak G. Pisapia, visi žmonės turi teisę į gerą maitinimą, tačiau vieni jų valgo per daug, o kiti – badauja. Milano mero nuomone, kalbant apie teisingą maisto pasiskirstymą, urbanizacija yra tikrai pavojinga, tačiau dabar pagaliau pereinama nuo kalbų prie darbų. G. Pisapia griežtai pasisakė prieš maisto išmetimą. Štai Milane, kur maitinami vaikai ir nepasiturintieji, sugebėta 70 proc. sumažinti išmetamo maisto kiekį. Meras pateikė ir kitą taupymo pavyzdį: anksčiau Milano teatre kai kurie brangūs bilietai būdavo dovanojami, o dabar jie parduodami ir pinigai skiriami socialinėms reikmėms.
Diskusijoje dalyvavęs nuolatinis Kinijos atstovas JT Maisto ir žemės ūkio organizacijoje Niu Dun papasakojo, kad jų šalyje šiuo metu beveik 50 proc. žmonių gyvena miestuose, kurie visada davė gerą galimybę dirbti ir užsidirbti, gauti išsilavinimą, todėl tapo labai patrauklūs. N. Dun nuomone, Kinijoje ateityje vis daugiau žmonių gyvens miestuose, todėl labai svarbu užtikrinti šių žmonių pragyvenimą čia. Maisto kiekiai tokiam skaičiui žmonių išlaikyti yra labai dideli ir tai yra didelė užduotis Kinijos žemės ūkio ministerijai. Podiumo diskusijos dalyviai pritarė N. Dun teiginiui, kad norint sumažinti atotrūkį tarp miesto ir kaimo, pastarajame būtina skirti didelį dėmesį inovacijoms, didesnėms investicijoms į kaimo vietoves, paslaugų kaimo vietovėse kūrimui, keitimuisi patirtimi.
Diskusijos dalyviai pastebėjo, kad pasaulis į smulkųjį ūkininką pagaliau pradeda žiūrėti labai rimtai. Ne veltui Berlyno parodoje ypatingas dėmesys skiriamas būtent smulkiajam verslui. Diskusijoje dalyvavęs fermeris iš Kasablankos pasidalijo savo sėkmės istorija ir papasakojo, kaip jis perėjo nuo tradicinės žemdirbystės iki ekologinės, kuri duoda puikių rezultatų. Ūkis platina sveiko maitinimosi idėją, moko moteris auginti sveikatai naudingus vietinius produktus. Pasak vienos „Terre et Humanisme Maroc“ organizacijos įkūrėjų Fettouma Benabdendi, smulkus fermeris yra turtas žemei. Jos nuomone, į smulkius ūkius reikia žiūrėti rimtai, nes jie labai svarbūs kaimo išlikimui.
Podiumo diskusijos dalyviai sutarė, kad nežiūrint į viską, kaimas negali egzistuoti be miesto, o miestas - be kaimo.