Veislininkystė yra labai svarbi žemės ūkio sektoriaus sritis, tad Žemės ūkio ministerija deda daug pastangų, kad būtų kuo intensyviau finansuojama veislininkystės veikla per pripažintas veislininkystės asociacijas. 2016 m. ši veikla bus finansuojama pagal Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2015 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. 3D-960 patvirtintas Pagalbos veislininkystei taisykles. Taisyklės nustato pagrindinius finansavimo tikslus ir veiklos kryptis, tinkamas finansuoti išlaidas ir pagalbos dydį, detaliai ir nuosekliai aprašo pagalbai gauti reikalingas procedūras, lėšų skyrimo bei ataskaitų teikimo tvarką ir atsakomybę nuo pareiškėjo iki pagalbos gavėjo. Taisyklės parengtos atsižvelgiant į pripažintų veislininkystės institucijų, Lietuvos agrarinės ekonomikos instituto pateiktas pastabas ir pasiūlymus.
Valstybės pagalba veislininkystės sistemos dalyviams ir toliau bus teikiama maksimaliu valstybės pagalbos intensyvumu pagal tris valstybės pagalbos reglamento leidžiamas kryptis. Tai gyvūnų kilmės knygų rengimas ir tvarkymas, gyvūnų genetinės kokybės arba produktyvumo tyrimai, konkursų, prekybos mugių arba parodų organizavimas ir dalyvavimas jose.
Naujos redakcijos Pagalbos veislininkystei taisyklėse kilmės knygų rengimo bei tvarkymo, taip pat genetinės kokybės nustatymo darbų įkainiai patikslinti atsižvelgiant į tai, kad, palyginti su pastarųjų penkerių metų vidurkiu, pagal kurį buvo apskaičiuojami įkainiai, gerokai padidėjo atliekamų veislininkystės darbų apimtys, taip pat susiejant juos ne su minimaliu, bet su vidutiniu Finansų ministerijos prognozuojamu darbo užmokesčiu 2016 metais. Į finansuojamus veislininkystės darbus įtrauktos naujos veiklos kryptys, tokios kaip genomo tyrimai, darbai pagal genetinių išteklių išsaugojimo programą. Tapti valstybės pagalbos gavėjais galės pretenduoti ir veislinių avių augintojai, kuriems per atitinkamas veislininkystės institucijas bus teikiama maksimali galima parama už veislinių avinų įvertinimą pagal palikuonis.
Svarbios naujovės pieninių gyvulių produktyvumo kontrolės srityje yra tai, kad į valstybės pagalbą pagal šią veiklos kryptį galės pretenduoti praktiškai visi pieninių gyvulių augintojai, nes į taisykles įtraukta ir nauja, t. y. nuo 1 iki 5 karvių laikančių gyvulių augintojų grupė. Taip pat svarbu pažymėti, kad siekiant skatinti gyvulių augintojus modernizuoti ūkius bei jų valdymą, paramos įkainiai diferencijuoti pagal tai, ar ūkyje yra įdiegta kompiuterinė bandos valdymo sistema, leidžianti nustatyti pieno mėginių tapatybę nenaudojant brūkšninių kodų.
Siekiant užtikrinti skaidrų biudžeto lėšų, skirtų gyvulininkystės plėtrai, panaudojimą, bus finansuojamos veislininkystės darbų viešinimo, skelbimo internete išlaidos. Naujosiose taisyklėse aiškiai reglamentuojama bei detaliai išdėstoma informacija apie asociacijų selekcijos programas, numatomų atlikti genetinės kokybės nustatymo renginių skaičiaus pateikimo tvarką bei nustatomi konkretūs šių duomenų pateikimo terminai, darbų atlikimo metinio grafiko suderinimo terminai. Šios nuostatos sudarys prielaidas išvengti ginčų dėl išmokų pagrįstumo. Asociacijų patogumui bei siekiant skaidrumo, veislininkystės priežiūrą atliekančios institucijos įpareigojamos aktualią informaciją skelbti internete.
Taip pat svarbu paminėti, kad bus palengvinta biurokratinė našta paramos gavėjams, nes naujosiose taisyklėse supaprastinama paraiškų teikimo, vertinimo ir lėšų skyrimo tvarka, nebelieka nereikalingo funkcijų dubliavimosi tarp kontroliuojančių institucijų.
Asociacijų patogumui joms suteikiama galimybė pasirinkti pageidaujamą duomenų apie atliekamą veiklą pateikimo būdą, t. y. periodiškumą – ar teikti kas mėnesį, ar kas ketvirtį, ar kartą per metus.
Ugdant ir didinant žemdirbių savivaldos savarankiškumą, Lietuvoje ir toliau bus plėtojamas veislininkystės veiklos organizavimas per asociacijas, pasiteisinęs daugelyje senųjų Europos Sąjungos šalių. Naujosiomis taisyklėmis suteikiama galimybė parodas bei muges organizuoti ne tik Žemės ūkio rūmams, bet ir tiesioginiams veislininkystės veiklos vykdytojams.