Valstybės kontrolė, atlikusi ūkinių gyvūnų veislininkystės plėtros auditą, aiškina, kad veislinė gyvulininkystė nėra tinkamai planuojama, nesudarytos sąlygos išsaugoti nykstančias lietuviškas rūšis ir dėl to kyla grėsmė lietuviškoms bitėms ir skalikams. Netinkamai paplitusios ir gyvūnų populiacijos, tad esą nutikus nelaimei ar ligoms, būtų iš karto prarasti visi lietuviškų veislių gyvūnai.
Vis dėlto specialistai DELFI dėstė visai kitokią nuomonę. Valstybinės gyvulių veislininkystės priežiūros tarnybos vadovas Vilius Rekštys teigė, kad planuojama gyvūnų branduolius kelti į kitus regionus.
„Kalbant apie skalikus ir bites, jų skaičius yra mažas, bet yra genetinių išteklių apsaugos koordinavimo centras, kuris ir užsiima genetinių išteklių kuravimu. Kalbant apie kitas rūšis, t.y. kiaules, galvijus ir arklius, jos taip pat papuola po centro veiklos apimtimis. Ir ūkininkai šiuos gyvulius saugo, rūpinasi jais ir globoja, todėl grėsmės nėra“, - sakė V. Rekštys.
Specialistas teigė, kad genofondo branduoliai bus keliami ir į kitus Lietuvos regionus: „Kaip pavyzdį galima paminėti siaučiantį kiaulių marą, kuris paliečia genetinius išteklius. Yra perspektyvos, kad šiuos genofondo branduolius galima būtų perkelti į kitus šalies regionus, kad būtų didesni šansai juos išsaugoti. Tai liečia ir kitus genofondinius gyvulius, pavyzdžiui, avis, kurios taip pat yra saugomos. Yra mintis, kad būtų formuojami papildomi branduoliai, kad genofondą išsaugotume. Bitės ir skalikai yra truputėli kitokio pokrypio, o veisliniai genofondiniai gyvuliai yra saugomi.“
Jeigu kuri nors veislė būtų prarasta, jos atkurti, anot pašnekovo, apskritai nebūtų įmanoma: „Manau, kad tai iš viso nėra įmanoma, nes esmė yra tame, kad genetiniai ištekliai yra lietuviški ir jų kitose šalyse nėra. Tai nebebus mūsų genofondas ir tikros genetinės veislės, kurios iš kartos į kartą čia gyvavo ir yra prisitaikę prie klimatinių sąlygų, todėl yra tvirtesnės ir atsparesnės ligoms. Branduolio praradimas tai būtų faktiškai genetinės veislės išnykimas.“