Prarastas budrumas gali brangiai atsieti
R. Ozgirdas avis augina jau ne vienerius metus. Šią vasarą vyro ūkis jau antrą kartą nukenčia nuo vilkų atakų. Pirmas užpuolimas įvyko birželio pabaigoje, antrasis – liepos pabaigoje. Nors Lietuvoje ūkiniams gyvūnams vilkų padaryta žala atlyginama iš valstybės lėšų, tačiau pateikti reikiamus įrodymus ūkininkams ne visada pavyksta.
„Po vilkų atakų dažnai nepavyksta rasti avių ausis žyminčių auskarų. Man per du kartus dingo 82 avys. Iš jų 24 pripažino komisija kaip vilkų papjautas. Likusių nėra bandoje ir viskas, dingo be pėdsakų. Radom dar 8 griaučius apėstus, bet jei nerandamas avį žymintis auskaras – nemoka valstybė“, – pasakoja R. Ozgirdas.
R. Ozgirdo patirto nuotoliai specialios įvykio vietą abu kartus apžiūrėjusios komisijos įvertinti daugiau nei 3000 eurų.
Vyro teigimu, jo auginamų gyvūnų nuo vilkų neapsaugojo ir specialiai tam įsigyti šunys: „Turiu du šunis, brangius, kainavusius po 1000 eurų – Podhalės aviganius. Naktį saugodavo šunys mano gyvūnus, bet vilkai sugebėjo momentą dieną nutaikyti. Sakoma, kad reikia naktį parsivaryti tas avis į tvartus. Bet man avys išpjautos vidurį dienos, trečią valandą. Yra didelis plotas, yra krūmai, pievos ir sunku sužiūrėti, pastebėti viską. Tik kai pamatai kruvinais kaklais, tada puoli skaičiuoti, žiūrėti, bet jau yra šaukštai po pietų“.
Anot ūkininko, vietiniai žmonės regione yra pastebėję maždaug 12 vilkų gaują.
Pulti skatina alkis
Gamtos apsaugos asociacijos „Baltijos vilkas“ tarybos pirmininkas Andrius Laurinavičius pastebi, kad vilkai yra gana baikštūs gyvūnai. Pasak eksperto, jie yra linkę vengti žmonių keliamo erzelio: „Kad dienos metu vilkai užpultų naminius gyvūnus yra ypač reti atvejai. Paprastai, vengdamas žmonių dėmesio vilkas puola vėlai vakare, blogu oru, rūko metu arba anksti ryte, kuomet būna mažiausias žmonių aktyvumas“.
Pasak gamtininko Petro Adeikio, vilkai naminius gyvūnus užpuola dėl alkio. Eksperto teigimu, prieš kaltinant vilkus dėl nuostolių, svarbu nesuklysti ir įsitikinti, kad avis pjauna vilkas, o ne šuo ar kitas gyvūnas.
„Vilkas nėra šeškas, kuris įsigavęs į vištidę pjautų visas vištas iš eilės. Vilkas pasipjauna avių tiek, kiek ėda. Gali kelias papjauti, su ta mintimi, kad išsivilks po to grobį.“.
Vyras paneigia ir kitą gajų mitą, esą nušovus vieną gaujos narį, vilkai gali dar aktyviau pulti gyvūnus: „Vilkai nekeršija, neturi jie tokių įpročių. Pas gyvūnus nėra tokio dalyko kaip kerštas- tai žmogui būdingi bruožai. Vilkai gyvena vadovaudamiesi refleksais, instinktais – ne emocijomis.“, –patikina P. Adeikis.
Geriausias būdas išvengti nemalonumų – prevencija
P. Adeikis pasakoja, kad norint išvengti vilkų užpuolimų, privalu pasirūpinti tam skirta apsauga:
„Svarbiausia yra suvokti, kad gamtoje užsiimant ūkine veikla, susidurti su šiuo grobuoniu yra tikimybė, nes jis– gamtos dalis. Reikia tam tinkamai pasiruošti. Jeigu bankas turi bankomatus, ir sukčiai vis sugalvoja, kaip tuos bankomatus apšvarinti, bankas turi tobulinti savo apsaugos sistemą, galvoti apie savo turto apsaugą. Lygiai ta pati situacija ir čia. Ūkininkas turi pasirūpinti, kad tos avys būtų kuo sunkiau pasiekiamos“.
Priemonių, kaip apsaugoti naminius gyvūnus nuo plėšrūnų yra ne viena. A. Laurinavičius pabrėžia, kad renkantis optimaliausią apsaugos būdą, privalu atsižvelgti į auginamų gyvūnų kiekį ir teritorijos, kurioje jie ganosi, dydį:
„Mažesnėms avių arba galvijų bandoms tikslinga įrengti apie 1,20m-1,50m aukščio elektros juostų aptvarą – elektrinį piemenį. Tiesa, tokiais atvejais reikia labai žiūrėti, ar nedingsta elektros srovė ar vėjas ar kokia šaka jos nenutraukė, nes žvėrys iš tolo jaučia, kada ji išsijungia. Šiuo metu ūkininkai linkę naudotis tais elektriniais piemenimis, tačiau būna taip, kad tie aptvarai būna truputi per žemi arba juostų per mažai – avims ganyti tokie įrenginiai tinka, bet vilkui jie per žemi, jis gali peršokti. Todėl apsimoka papildomą juostą ištiesti virš aptvaro“, – aiškina gamtininkas.
Įrenginėjant tokius aptvarus būtina pagalvoti apie netoliese esančius vandens telkinius. Tvoroje palikus spragą, vilkas avis pasiekti gali plaukdamas vandeniu.
„Didesnėms bandoms gali būti naudojami elektriniai tinklai. Didelė avių banda tokiu atveju skaidoma į mažesnes grupes ir tinklu aptveriama tik ta vieta, kur tos avys ganomos. Kai ganoma kažkurioje kitoje vietoje, tinklas ten irgi perkeliamas. Tikslinga tokius tinklus naudoti, jei nenorima tverti viso didelio, pavyzdžiui, 100 hektarų ploto“, - apie mažesniems avių būriams skirtą apsaugą pasakoja A. Laurinavičius.
Norintiems sustiprinti apsaugą ūkininkams, ekspertas rekomendavo taip pat naudoti specialiai apmokytus šunis, judančias vėliavėlių juostas, nemonotoniškus garsinius signalus skleidžiančias priemones.
Eksperto teigimu, vilkai Lietuvoje – unikalus ir saugotinas gyvūnas. A. Laurinavičius pripažįsta, kad siekiant pusiausvyros, būtina reguliuoti visų gyvūnų populiaciją, tačiau pabrėžia, kad visiškai išnaikinti vilkų tikrai negalima.
„Ši problema gali būti sprendžiama pasirūpinant tinkamomis apsaugos priemonėmis. Taip pat- mokant kompensacijas už tą žalą, bet tik tuo atveju, jei žmogus saugosi. Tais atvejais, kai susiduriama su nuolat besikartojančia,piktybine žala, žmogui savivaldybėje išduodamas specialus leidimas, leidžiantis bet kuriuo metu išsikviesti medžiotojus, kurie pasirūpintų tikrai sunkiais atvejais tuos kelis vilkus sumedžioti. Be to, yra vykdoma ir kasmetinė medžioklė, skirta reguliuoti vilkų populiacijai. Pradėti reikia nuo prevencijos“, – teigia specialistas.