Reikia daug pastangų
Prie kitų ūkio šakų dar ir mėsinius galvijus Ukmergės rajone auginantis Algimantas Dubrickas DELFI teigė, kad šis verslas nėra pelningas.
„Kaip pagrindinė verslo šaka, mėsinių galvijų auginimas nėra perspektyvus, iš šio reikalo ateina per maži pinigų srautai, reikalų daug, o pinigų – mažai. Jeigu dar auginant grūdus, laikant melžiamas karves, ši šaka gali būti naudinga. Kai viską suplaki į krūvą, kažkas išeina“, - sakė A. Dubrickas.
Paklaustas, kur realizuoja savo produkciją, ūkininkas teigė, kad būna visokių variantų: „Ir lenkams parduodame, ir Lietuvoje. Yra šveicarų firma, kuri superka produkciją, tačiau jų yra didelės pretenzijos mėsos kokybei. Aš pats anksčiau laikiau pieno ūkį, tačiau dabar senstu, man ir pinigų mažiau reikia, ir darbo noriu mažiau turėti. Tai vienintelis mėsinių galvijų privalumas.“
Anot pašnekovo, mėsinių galvijų auginimui reikia daug investicijų: „Reikia didelių patalpų, tvartų, patys gyvuliai kainuoja brangiai. Gauni kelias kapeikas ir jas išleidi ant einamųjų reikalų.“
Reikia įpratinti vartotoją
Šiauliuose mėsinių galvojų ūkį turintis Antanas Bezaras visai priešingai apibūdino šio ūkio sektoriaus pelningumą.
„Padėtis nėra bloga, tiesiog ūkininkai labai dažnai pripratę bėdavotis, kad viskas blogai. Būna net užsieniečiai labai nustebę, kad turime tiek žalienų ir jų neišnaudojame, jie tinka mėsinei galvininkystei. Kainos šiame sektoriuje nekrito, susidomėjimas auga. Kaip mėgstu pajuokauti, kad čia yra tinginių verslas“, - sakė A. Bezaras.
Anot ūkininko, tikrai apsimoka auginti mėsinius galvijus: „Ypač jeigu kažkas turi nuosavos žemės arba turi galimybę išsinuomoti apleistų žemių. Reikia įsigyti galvijus pradžiai, o po to net nepajauti, kaip tos bandos išsiplečia. Dabar telyčaitė 7-8 mėnesių kainuoja apie tūkstantį eurų, todėl reikia investicijų medžiagos įsigijimui.“
Pasak pašnekovo, produkcijos ant lietuvių stalo patenka labai nedaug: „Kai pabendrauji su pirkėjais, jie skerdžia, komplektuoja partijas ir veža į užsienį, taip jie daugiau uždirba. Tačiau dabar ir Lietuvoje atsiranda ūkininkų, kurie kuria savo skerdyklėles ir kai vartotojas paragauja tokios mėsos, supranta, koks yra skirtumas. Turime ir vartotoją pripratinti prie lietuviškos mėsos.“