Valstybinė gyvulių veislininkystės priežiūros tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos siekdama, kad ūkiai būtų kuo paprasčiau ir efektyviau kontroliuojami, kiekvienais metais atlieka nemažai patikrinimų. Tokie veiksmai reikalingi tam, kad šalyje susikurtų gera veislininkystės sistema. Specialistai, atvykę į ūkius, ne tik tikrina, ar augintojai laikosi visų reikalavimų, kurie numatyti veisliniams ūkiams, bet ir pataria, ypač tiems, kurie savo veiklą tik pradeda.
Tarnyba prižiūri 75190 galvijininkystės srities subjektų (pieninių, mėsinių galvijų laikytojai, gyvulių produktyvumo kontrolės specialistai, sėklinimo paslaugas teikiantys asmenys), 58 arklių veislynus, 14 kiaulių ūkių, 8 arklių veislynus, 7 avių veislynus, 15 ožkų, žvėrelių, triušių veislynų.
Metų pradžioje paskelbiamas metinis Tarnybos veiklos planas, kuriame, vadovaujantis rizikos vertinimo sistema, pateikiamas sąrašas ūkio subjektų, kuriuos ketinama tais metais aplankyti.
„Jeigu turima informacijos, kad veislininkystės ūkis nesilaiko reikalavimų, ten vykstama pirmiausia. Tačiau ne visada Tarnybos specialistai vyksta kaip tikrintojai, neretai į ūkį važiuojama konsultuoti, padėti ir patarti. Konsultacijos yra ypač svarbios tiems, kurie tik pradėjo ūkininkauti. Mūsų tikslas – padėti ūkiams ir bendrovėms augti“, – sako Tarnybos vadovas Vilius Rekštys.
Praėjusiais metais atlikti 1095 planiniai patikrinimai ir 336 – neplaniniai. Neplaniniai patikrinimai atliekami tik išimtiniais atvejais. Ši priemonė taikoma tik tuomet, kai reikia nedelsiant reaguoti į konkretų atvejį, siekiant išvengti žalos veislininkystės sistemai ir negalima laukti iki suplanuoto planinio patikrinimo. Anot Tarnybos vadovo, jeigu ūkyje nebuvo aptikta didelių pažeidimų ir negauta jokių nusiskundimų, užtenka jį patikrinti tik kartą per 2 metus. Tačiau, jeigu ūkyje buvo nesklandumų, tuomet Tarnybos specialistai apsilanko dažniau.
Vis dėlto veislininkystės inspektoriai dažniausiai vyksta norėdami patarti. Todėl kiekvienais metais mažinamas atliekamų patikrinimų skaičius ir vis daugiau teikiama konsultacijų, išaiškinimų. Kasmet organizuojami mokymai, kursai ir seminarai veislininkystės institucijų specialistams įvairiais gyvulių veislininkystės atlikimo ir tobulinimo klausimais.
Šiuo metu daugiausia dėmesio skiriama gyvulių produktyvumo kontrolei, kuri yra veislininkystės pagrindas, ypač jeigu kalbama apie ūkių plėtrą ir perspektyvas. Jeigu pieno ūkyje įdiegta gyvulių produktyvumo kontrolė, pirmiausia sistemingai nustatomi karvių pieningumo, pieno sudėties, somatinių ląstelių skaičiaus ir kiti rodikliai, suteikiama informacijos apie pokyčius, kurie gali būti atsitiktiniai arba susiję su gyvulių paveldėjimu bei ligomis.
Be to, gyvulių produktyvumo kontrolės vykdymas ūkininkui suteikia galimybę sutrumpinti neproduktyvų laikotarpį, gauti daugiau veršelių, sudaryti tinkamą šėrimo planą, sumažinti pašarų sąnaudas, išvengti ligų ir svarbiausia atrinkti bandai papildyti pačius geriausius gyvulius.
Gyvulių produktyvumo kontrolė ūkio savininkui padeda spręsti kasdienes problemas, priimti gamybinius ir ekonominius sprendimus, kurie būtini siekiant pelningo ūkininkavimo. Produktyvumo kontrolės duomenys naudingi ne tik kontroliuojamų bandų savininkams – jais naudojasi ir valstybės valdymo, savivaldos bei mokslo institucijos, gyvulininkystės konsultantai, galvijų asociacijos, perdirbėjai ir įmonės, kurių veikla susijusi su veislininkyste bei gyvulininkyste.
Valstybinė gyvulių veislininkystės priežiūros tarnyba tikrina ne tik karvių produktyvumą. Pasirenkami ir veislinių žirgų, avių ar kitų veislinių gyvulių veislynai. Šalyse, tokiose kaip Vokietija, Danija, arklių augintojus vienija daugiau kaip 20 žirgų veislininkystės institucijų. Šiuo metu Lietuvoje yra devynios pripažintos arklių veislininkystės institucijos. Jos jungia per 500 arklių augintojų, kurie veisia ir augina daugiau kaip 7500 veislinių arklių. Asociacijoms yra suteikta teisė vykdyti arklių veislininkystės selekcinę programą bei pildyti kilmės knygą.
Arklininkystės selekciniame procese labai svarbu vykdyti griežtą atranką, veislei nenaudoti silpnesnės konstitucijos, blogesnio eksterjero bei nepageidaujamų savybių turinčių arklių. Lietuvoje auginamos senos ir unikalios žirgų veislės: žemaitukai, stambieji žemaitukai, Lietuvos sunkieji, trakėnai. Išsaugoti genofondinių veislių arklių branduoiai. Nuosekliai ir kruopščiai vykdant veislininkystės reikalavimus galima pasiekti dar geresnių rezultatų.
Tarnybos specialistai ne tik patikrinti, bet ir patarti atvyksta ir į veislinių avių bei ožkų ūkius. Avių per penkerius metus padaugėjo dvigubai ir dabar jų skaičius siekia 150 tūkstančių, tačiau avių augintojai turi ambicijų šį skaičių didinti iki 300 tūkstančių. Tai skatina ir parama, skiriama avininkystei. Pastaruoju metu galimybėmis auginti mėsos ir vilnos gamybai tinkamas avis domisi vis daugiau naujovių nebijančių jaunų ūkininkų. Tai nėra labai sudėtingas žemės ūkio verslas, vis dėlto norint jį pradėti, reikia specifinių žinių.
Ožkininkystė dar nėra tokia populiari, tačiau jos žinomumas auga. Pienines ožkas Lietuvoje augina labai smulkūs ūkiai. 2014 metais Lietuvoje ožkų laikoma 10 922 vienetų, (ožių – 1621; ožkų – 9301), o laikytojų skaičius – 3984.
Ūkiuose gyvulių produktyvumo kontrolė atliekama pagal tarptautinio gyvulių apskaitos komiteto, geriau žinomo tarptautiniu pavadinimu – ICAR, reikalavimus. Tai reiškia, kad ūkiai atitinka ne tik Lietuvos, bet ir visos Europos reikalavimus, tad ūkininkai yra pajėgūs konkuruoti tarptautinėje rinkoje. Lietuvai šiemet buvo pratęstas ICAR narystės galiojimas dar 3 metams. Be to, skirdami daugiau dėmesio produktyvumo kontrolei, augintojai gali tikėtis geresnių rezultatų plėtodami savo verslą.