Kaip užtikrinama paslaugų kokybė?
Lietuvoje už pagalbos tarnybų akreditavimo procesą atsakingo Socialinių paslaugų priežiūros departamento prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (SADM) Projektų skyriaus vedėja Agnė Vinciūnė pastebi, kad svarbiausias 2021 m. įsigaliojusio Pagalbos nuo nusikalstamos veikos nukentėjusiems asmenims įstatymo tikslas – sudaryti prielaidas sukurti aiškią ir sklandžiai veikiančią pagalbos nuo nusikalstamos veikos nukentėjusiems asmenims sistemą Lietuvoje.
„Nuo nusikaltimų nukentėjusiems žmonėms labai svarbi tinkama ir laiku suteikta kompleksinė pagalba, pradedant emocine parama ir baigiant teisiniais patarimais. Šias pagalbos formas gali suteikti tik akredituotos tarnybos, teikiančios profesionalias, nuoseklias ir individualiems poreikiams pritaikytas paslaugas“, – aiškina A. Vinciūnė.
Akreditacijos procesas padeda užtikrinti, kad pagalbą teiktų tik patikimos organizacijos, tokios, kurios atitinka griežtus įstatymu apibrėžtus reikalavimus ir turi kompetentingus, patirties dirbant su nukentėjusiais žmonėmis turinčius specialistus.
Pavyzdžiui, pagalbą norinti teikti organizacija privalo turėti tinkamas patalpas, kuriose būtų įrengtas bent vienas atskiras kabinetas konfidencialioms konsultacijoms, užtikrinti galimybes teikti nukentėjusiems žmonėms nuotolines konsultacijas. Pageidaujančios teikti akredituotą pagalbą įstaigos darbuotojai, dirbantys tiesiogiai su nukentėjusiais asmenimis, turi turėti aukštąjį socialinių mokslų studijų srities išsilavinimą arba ne mažesnę negu vienerių metų darbo patirtį pagalbos nukentėjusiems žmonėms teikimo srityje.
Organizacijos tikrinamos prieš akreditavimą ir po jo
Organizacija, atitinkanti visus keliamus reikalavimus, turi kreiptis į Socialinių paslaugų priežiūros departamentą su prašymu gauti atkreditavimą. Specialistams teigiamai įvertinus pateiktus dokumentus bei organizacijos pasirengimą teikti kokybišką pagalbą, jai suteikiama akreditacija.
Tam, kad valstybė būtų tikra, jog organizacija išties teikia kokybiškas paslaugas ir laikosi visų įsipareigojimų, Departamentas vykdo įstaigų vertinimą, atlieka planinius ir neplaninius patikrinimus bei užtikrina nuolatinę priežiūrą.
Nepaisant griežto reglamentavimo, gali pasitaikyti atvejų, kuomet siekdami pasipelnyti, pagalbą nukentėjusiems nuo nusikaltimų gali siūlyti teikti neakredituotos organizacijos ar pavieniai asmenys. Tokiais atvejais svarbu nepamiršti, kad pagal 2021 m. įsigaliojusį įstatymą, akredituotų įstaigų teikiama pagalba yra nemokama ir ją gali gauti kiekvienas nukentėjęs asmuo, nepriklausomai nuo savo finansinės padėties.
Visą informaciją apie akredituotas organizacijas galima rasti Socialinių paslaugų priežiūros departamento tinklapyje ir Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos puslapyje.
Pirmosios kontaktinės institucijos (policija, savivaldybės) taip pat privalo suteikti informaciją apie pagalbos teikėjus. Dėl nukreipimo į pagalbos tarnybą galima kreiptis ir Bendruoju pagalbos numeriu 112.
Nuo empatiško pokalbio iki teisinių procesų
Šiuo metu Lietuvoje veikia 18 pagalbos tarnybų, teikiančių akredituotą kompleksinę pagalbą nuo nusikalstamos veikos nukentėjusiems asmenims. 2024 m. I pusmečio SADM veiklų įvykdymo ataskaitų duomenimis, tarnybose viso buvo suteikta 8 078 įvairių pagalbos paslaugų 1 329 asmenims.
SADM Tikslinės pagalbos grupės patarėja Daiva Junevičienė atkreipia dėmesį, kad pagalbos tarnybos atlieka informavimo, konsultavimo, emocinės ir psichologinės pagalbos teikimo ar organizavimo, laikino apgyvendinimo organizavimo, nukentėjusio asmens palydėjimo į kitas įstaigas ir organizacijas funkcijas. Kokią pagalbą žmogui suteikti, sprendžiama pagal individualius besikreipiančiojo poreikius.
Kreiptis pagalbos gali ne tik pats nukentėjęs asmuo, bet ir pirmojo kontakto institucija arba, esant nukentėjusio žmogaus prašymui, kiti asmenys.
„Sulaukus kreipimosi, pirmiausia yra išsiaiškinami individualūs nukentėjusio asmens poreikiai. Tik juos įvertintus, sudaromas pagalbos priemonių planas, pagal kurį toliau teikiama akredituota pagalba. Pagalbos priemonių plane nurodomos pagalbos priemonės, kurios bus reikalingos nukentėjusiam žmogui, pagalbos teikėjas, pagalbos teikimo vieta, pagalbos teikimo būdai, priemonės akredituotai pagalbai teikti, pagalbos teikimo trukmė“, – paaiškina D. Junevičienė.
Anot specialistės, dažniausiai pagalbos tarnybose nukentėjusiems asmenims teikiama psichologinė pagalba, susijusi su emocine parama, konsultacijomis ir krizių įveikimu. Taip pat teisinė ir socialinė pagalba bei palydėjimo paslaugos, kuomet nukentėjusieji lydimi į policiją, teismus ar kitas institucijas.
D. Junevičienė primena, kad visos pagalbos rūšys yra vienodai svarbios ir parenkamos pagal individualią nukentėjusio asmens situaciją, o tuo pačiu ragina nuo nusikaltimų nukentėjusius asmenis drąsiai kreiptis pagalbos, nes tai yra atsakingas žingsnis siekiant apsaugoti save ir kitus bei atkurti teisingumą.