Pirmasis kontaktas – pats svarbiausias
Lietuvoje viena iš organizacijų, aktyviai teikiančių pagalbą nuo nusikalstamos veikos nukentėjusiems žmonės, yra Šiauliuose veikianti asociacija „Moterų veiklos inovacijų centras“. Jo vadovė Salomėja Jasudienė pasakoja, kad pagalbos teikimas prasideda iškart užmezgus kontaktą su nukentėjusiu asmeniu.
„Nukentėję žmonės į mūsų centrą dažniausiai yra nukreipiami policijos arba kitų pirmojo kontakto institucijų, tačiau neretai kreipiasi ir patys. Jei centrui nukentėjusio žmogaus duomenis perduoda pirmojo kontakto institucija, gavus pranešimą, centro konsultantai susisiekia su nukentėjusiuoju telefonu, o jei yra poreikis, žmogus gali atvykti ir gyvai konsultacijai. Pokalbio metu aptariama problema, paaiškinama, kokią pagalbą gali suteikti centras. Jei reikalinga teisinė ar psichologinė konsultacija, nukentėjusysis nukreipiamas atitinkamiems specialistams“, – pasakoja S. Jasudienė.
Nors pagalbos tarnybos pavadinime yra matomas žodis „moterys“, tačiau pagalba teikiama ne tik joms, bet ir vyrams. Pasak asociacijos vadovės, centre teikiamos paslaugos yra įvairiapusės ir apima tiek praktinę, tiek emocinę paramą.
„Visos Lietuvoje veikiančios pagalbos tarnybos yra įpareigotos teikti pagalbą, nepriklausomai nuo nukentėjusiojo lyties. Esame akredituoti teikti teisinę pagalbą, psichologines konsultacijas, padedame tvarkyti dokumentus, tarpininkaujame su įvairiomis institucijomis. Jei reikia socialinės ar finansinės paramos, padedame parengti reikalingus dokumentus ir nukreipiame į savivaldybės socialinės paramos skyrių“, – pasakoja S. Jasudienė ir pabrėžia, kad visais atvejais pagalba yra teikiama tik su nukentėjusiojo sutikimu.
Praktinės ir teisinės pagalbos formos
Į asociaciją „Moterų veiklos inovacijų centras“ kasdien kreipiasi žmonės su įvairiomis problemomis – nuo viešo smurto atvejų, vagysčių iki seksualinio išnaudojimo ar prekybos žmonėmis.
„Esame turėję įvairiausių bylų, kuriose nukentėjusieji ne tik gavo moralinę ir teisinę paramą, bet jiems taip pat buvo priteista turtinė bei neturtinė žala. Pavyzdžiui, šiandien mūsų klientas atvyks susitikti su teisininku, nes neturi galimybės elektroniniu būdu pateikti teisiniams procesams reikalingus dokumentus“, – pasakoja pašnekovė.
S. Jasudienė akcentuoja ir tokias, iš pažiūros paprastas, tačiau nukentėjusiems ypač svarbias pagalbos formas, kaip palydėjimas ir palaikymas. „Kartais nukentėjusieji prašo, kad centro darbuotojai juos lydėtų į apklausas ar kitas oficialias institucijas. Ir nors konsultantai negali dalyvauti teisminiuose procesuose, tačiau jie būna šalia, kad suteiktų moralinį palaikymą – tai dažnai labai padeda žmogui įveikti stresą“, – tikina ji.
Pasak pašnekovės, visiškai nesvarbu, ar nusikalstamą veiką patyrėte šiandien, ar prieš metus, kreiptis į pagalbos tarnybas galima visada.
„Pasitaiko atvejų, kai žmonės kreipiasi praėjus pusei metų ar net daugiau po įvykio. Laikas nesvarbu, mes visuomet pasiruošę padėti. Svarbiausia, kad žmogus nusprendžia žengti pirmąjį žingsnį“, – sako S. Jasudienė.
Prisidėti turime visi
Tam, kad kuo daugiau žmonių sužinotų apie pagalbą tapus nusikaltimo auka, „Moterų veiklos inovacijų centras“ aktyviai skleidžia informaciją apie savo veiklą. „Šiauliuose turime plačiai išvystytą reklamą – miesto autobusuose, reklaminiuose stenduose, taip pat periodiškai transliuojame laidas televizijoje ir radijuje“, – pasakoja S. Jasudienė.
Nepaisant šių pastangų, vis dar egzistuoja stereotipai, kurie kartais, pašnekovės teigimu, trukdo žmonėms kreiptis pagalbos. S. Jasudienė teigia, jog nukentėjusieji dažnai jaučia gėdą ar baimę, o tarnybų darbas – parodyti, jog kreiptis pagalbos yra ne silpnumo, o drąsos ženklas.
Pašnekovė pabrėžia bendradarbiavimo su valstybinėmis institucijomis svarbą: „Policija, teismai, prokuratūra, savivaldybės – be jų pagalbos ir efektyvaus bendradarbiavimo būtų sunku užtikrinti visavertę pagalbą nukentėjusiesiems. Šis ryšys padeda patenkinti individualius žmonių poreikius.“
S. Jasudienė tiki, jog nusikaltimų aukas kreiptis pagalbos turėtų skatinti ir visuomenė. „Mūsų sąmoningumas ir pilietiškumas turi didėti. Kiekvienas iš mūsų gali įkvėpti nukentėjusiuosius, kad šie nebijotų kreiptis“, – pabrėžia pagalbos tarnybos vadovė.
Emocinė ir psichologinė pagalba
Nors nuo nusikalstamų veikų nukentėję žmonės dažniausiai ieško praktinės ir teisinės pagalbos, emocinė ir psichologinė parama jiems taip pat yra nepaprastai reikalinga.
„Kiekvienas nukentėjęs žmogus patiria stresą ir baimę, todėl itin svarbu užtikrinti, kad jis jaustųsi saugus ir žinotų, jog gali gauti visapusišką paramą. Dažnai žmonės į mus kreipiasi arba būna nukreipiami dėl teisinių ar socialinių paslaugų, tačiau neretai po pokalbio su jais paaiškėja, kad šiems žmonėms kaip niekas kitas yra reikalinga ir emocinė pagalba“, – sako kitos pagalbos tarnybos, asociacijos „Minties bitės“ psichologė ir projektų vadovė Aurelija Jankienė.
Specialistė pasakoja, kad į asociaciją dažniausiai kreipiasi asmenys, patyrę smurtą, grasinimus, vagystes arba persekiojimą, todėl, anot jos, emocinė pagalba dažnai tampa neatsiejama bendros pagalbos dalimi: „Beveik visais atvejais, kai žmogus patiria nusikaltimą, jam reikalinga psichologinė pagalba. Tai padeda įveikti stresą, sumažinti nerimą ir atstatyti dvasinę pusiausvyrą.“
Teikiamos emocinės pagalbos formos gali būti labai įvairios – nuo individualių konsultacijų su psichologu iki grupinės terapijos ar informacinių leidinių. Pagalba teikiama tiek gyvai, tiek nuotoliniu būdu. Tai ypač aktualu tiems, kurie dėl įvairių priežasčių nenori atskleisti savo tapatybės.
„Turime užtikrinti visišką anonimiškumą, kad žmonės jaustųsi drąsiai prašydami pagalbos. Kartais tai tik trumpas pokalbis telefonu, o kartais ne vienas susitikimas ir ilgas darbas su psichologu. Viskas priklauso nuo žmonių poreikių ir sukrėtimo stiprumo“, – pasakoja psichologė.
Pasak A. Jankienės, teikiant psichologinę ir emocinę pagalbą, pats svarbiausias dalykas yra užmegzti ryšį su nukentėjusiuoju ir sukurti saugią erdvę pasidalinti patirtimis.
„Žmogui, kuris patyrė psichologinę traumą, būtina suprasti, kad jis gali dvasiškai pagyti ir grįžti į normalų gyvenimą. Deja, daugelis vis dar bijo būti teisiami už tai, kad prašo pagalbos. Tačiau kaip mes kreipiamės į gydytoją, kai skauda kūną, taip turėtume ieškoti emocinės paramos, kai skauda sielą“, – ragina psichologė.
Asociacija aktyviai dirba, kad skatintų visuomenę kreiptis pagalbos – informacinės kampanijos ir bendradarbiavimas su kitomis institucijomis padeda skleisti žinią, jog pagalba yra prieinama kiekvienam.
„Nuo nusikaltimų nukentėję žmonės dažnai būna sutrikę, jaučia baimę, tačiau jie neturėtų likti vieni. Specialistų pagalba gali ne tik sumažinti nerimą ir įtampą, bet ir padėti atkurti pasitikėjimą savimi bei aplinkiniais. Svarbu parodyti žmogui, kad įvykęs nusikaltimas nebūtinai nulems visą jo ateitį. Gavus tinkamą pagalbą, galima įveikti skausmą ir grįžti į visavertį gyvenimą“, – tikina A. Jankienė.
Jeigu tapote nusikalstamos veikos auka, nedvejokite kreiptis į minėtas tarnybas arba į kitas tokią pagalbą teikiančias tarnybas.
Visą pagalbą teikiančių tarnybų Lietuvoje sąrašą ir kontaktus galite rasti apsilankę Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos puslapyje arba Socialinių paslaugų priežiūros departamento tinklapyje, taip pat paskambinus Bendruoju pagalbos telefonu 112.
Informaciją apie šias tarnybas taip pat privalo suteikti institucijos, į kurias, susidūrę su nusikalstama veika, nukentėjusieji kreipiatės pirmiausia, pavyzdžiui, policija, sveikatos įstaiga, savivaldybė.
Pagalba yra arčiau, nei manote.