Kokių veiklų sugalvoti savo vaikams? Ir kaip elgtis, jei leisti vaiką į stovyklas neturite galimybių? Patarimais ir įžvalgomis pranešime žiniasklaidai dalijasi pradinių klasių mokytoja, tarptautinio įvertinimo sulaukusių „Šviesos“ kūno kultūros ugdymo priemonių kūrėja Laima Buliuolienė.
Tarp poilsio ir edukacijos – balansas
Specialistė pabrėžia, kad vasarą svarbiausia poilsis. Jos metu vaikai turėtų atsipalaiduoti, nebegalvoti apie namų darbus, atsiskaitymus ir vadovėlius. Visgi, tai nereiškia, kad laisvas laikas neturėtų būti užpildytas vertinga ir ugdančia veikla.
Papildomo ugdymo studijos „3 Banginiai“ pedagogė L. Buliuolienė pastebi, kad svarbiausia vaiką įkvėpti tam, kad jis pats norėtų užsiimti tam tikromis veiklomis – net jei jis nerodo didelio entuziazmo ir mieliau laiką leidžia prie televizoriaus ar kompiuterio ekrano.
„Tėvai gali sutarti su vaiku. Tarkime, pasakyti, kad jei jis padarys vieną ar kitą dalyką, tai jie po to galės pasirinkti kitą veiklą. Štai paskatinti vaiką mokytis plaukti galima sakant, kad nuvažiavęs prie ežero jis jau galės ten maudytis ir smagiai plaukioti. Reikia užmesti tokių „kabliukų“. Svarbiau nei daiktų pirkimas turėtų būti emocinės paskatos“, – mintimis dalijasi L. Buliuolienė.
Nors sunku apibrėžti labiausiai tinkantį balanso modelį visiems, tačiau tėveliams verta atkreipti dėmesį į vaikų fizinį aktyvumą ir jų pajėgumą susikaupti ties viena veikla. Jei matote, kad vaikas yra judrus, nenusėdi ramiai ir negali atlikti tam tikros veiklos, vadinasi, jam reikia išsikrauti per aktyvias veiklas ir tik tuomet bus pasiūlyti ramesnių ar edukacinių veiklų.
Šeimos indėlis: tėvų ir vaikų tarpusavio užsiėmimai
Nors įvairių stovyklų, būrelių ir kūrybinių dirbtuvių užsiėmimų netrūksta, tačiau L. Buliuolienė pastebi, kad vaikų edukacijai daugiausia dėmesio ir laiko visgi turėtų skirti patys tėvai. Juk jie ir yra pats geriausias pavyzdys savo vaikams. Tačiau, ką daryti, jei tėvai daug dirba arba yra išsiskyrę ir neturi daug laiko, kurį galėtų skirti vaikų lavinimui?
„Žinau, tai yra be proto sunku grįžus po darbo ir pasirūpinti namais, ir dar išeiti su vaiku, bet kas kitas, jei ne tėvai? Žinoma, jei šeimoje yra keli vaikai, jie gali užsiėmimų rasti ir tarpusavyje. Pavyzdžiui, palenktyniauti. Mūsų šiuolaikiniame gyvenime lenktynės kiekviename žingsnyje. Atsakingai lenktyniauti galima važiuojant dviračiais, riedučiais, bėgiojant. Tokiose lenktynėse šiandien laimi vienas, kitą dieną – kitas. Vienas vaikas juk kamuoliuką toliau numeta, kitas iššoka aukščiau, trečias futbolą geriau žaidžia, ir jie visi galiausiai išsilygina, kiekvienas kažką moka geriau ir kiekvienas būna už kažką pagirtas. Jei žinai sveikus lenktyniavimo principus, viskas bus gerai“, – pasakoja L. Buliuolienė.
Svarbiausia noras
Nors vaikų žaislams, stovykloms bei pramogoms dažniausiai reikia lėšų, specialistė teigia, kad lavinančių užsiėmimų ir kokybišką vasaros poilsį užtikrinančių veiklų galima sugalvoti savarankiškai ir siūlo keletą paprastų idėjų.
1. Žaislai iš gamtos. Viską, ką randate gamtoje ir namuose galima panaudoti žaidimams su vaikais, ar kūrybiniams darbeliams. Įrankiai gali būti patys įvairiausi kuriuos tik randate gamtoje: akmenukai, sraigių kiautai, šakelės, gėlės ir kiti augalai, kankorėžiai ir t. t. Namuose taip pat netrūksta kūrybinėms veikloms tinkamų medžiagų, tam tiks įvairios dėžutės, folija, kepimo ir paprastas popierius, tualetinio popieriaus ritinėliai ir pan.
2. Papasakokite vaikams apie savo vaikystės žaidimus ir žaislus bei leiskite jiems pamėginti sukurti žaidimą patiems. Galite parodyti pavyzdžių iš interneto, o medžiagų žaidimui pagaminti rasti vaikai turėtų patys. Štai eidami parku arba miškeliu galite rasti tuščių sraigių kiautų arba akmenukų, o juos nudažę skirtinga spalva ir pagaminus pagrindą iš popierinės lėkštės, pagaliukų ar kitų medžiagų, galite pagaminti žaidimą „Kryžiukai-nuliukai“. Svarbu vaiką užvesti ant kelio.
Jau papasakodami apie savo vaikystę sudomintumėte vaiką, pasiūlius jam pagaminti pačiam kokį nors žaidimą, vaikas gali susidomėti ir tam ruoštis net kelias dienas. Žinoma, galima gamintis ir kitokius žaidimus. Pavyzdžiui, iš popierinio batų dėžės dangčio galima pasidaryti kamuoliuko ridenimo žaidimą. Pamatysite, kaip vaikai suks galvas, kad pagamintų kažką savo, o galbūt sugalvos kokį ir visiškai individualų žaidimą.
3. Sodinkite augalus, juos stebėkite ir prižiūrėkite. Galima pasirinkti tokius augalus, kuriuos vaikas norėtų pamėginti užsiauginti, pavyzdžiui, arbūzą. Vaikas tokiu skanėstu tikrai susidomės. Nusipirkite sėklų, paskaitykite kaip auginti ir paskirkite vaiką atsakingu – tegul viską daro pats. Kiekvieną dieną vaikas gali pildyti stebėjimo žurnalą, kaip atrodo augalas, kada išdygo pirmasis daigelis, aprašyti, koks jis, gali jį išmatuoti, fotografuoti, laistyti. Patikėkite, ypač miesto vaikams, toks užsiėmimas yra be galo įdomus, malonus ir, be abejonės, lavinantis.
4. Greitos, bet mąstymą skatinančios veiklos. Tegul vaikas sugalvoja ledų ar kokteilio gamybos receptą, o vėliau kartu su Jumis jį išbando. Naudinga išbandyti pasigaminti aitvarą, laivelį, kurį galėsite paleisti upėje, ežere ar jūroje. Galima pamėginti sugalvoti galvosūkį ar kryžiažodį su sąlyga, kad mama, tėtis ar seneliai jį išspręs, o už kiekvieną neteisingą atsakymą tėvams bus skiriama „bauda“. Patikėkite, gali tekti gerokai pasukti smegenis norint nuo to išsisukti. Arba galite pasiūlyti pasigaminti naminio plastilino – bet kokie kūrybiniai darbai paskatins vaiką mąstyti. Be to, tai lavins jų smulkiąją motoriką.
5. Nemokama aktyvi veikla gamtoje. Keliaudami mieste ar po Lietuvą, atkreipkite dėmesį į „pridygusius“ lauko treniruoklius. Tai gali būti puiki erdvė aktyviai pertraukėlei su vaikais. Be to, prisiminkite, dviračius, pasivaikščiojimus, žaidimus kamuoliu, kurie bus naudingi ne tik vaikams, bet ir tėvams.
6. Gerų filmų stebėjimas ir analizė. Kiekvienas vaikas individualus, vieniems patiks vienokio žanro filmukas, kitiems – kitokio. Internete galite rasti ne vieną sąrašą su rekomendacijomis, kokius filmus verta žiūrėti su vaikais. Norit ramesnio vakaro ar subjurus orui – kino vakaras su šeima gali būti ir malonus, ir ugdantis užsiėmimas. Svarbiausia, po to nepamirškite su vaikas aptarti žiūrėto filmo, diskutuoti, apie ką jis, ką norėta pasakyti, ar patiko ir kodėl. Aptarinėdamas filmukus, vaikas ugdys kritinį mąstymą ir gebėjimą argumentuoti.
7. Knygų skaitymas. Nepatikėsite, kaip skaitymas pakeičia vaikų gebėjimą mąstyti, argumentuoti, atsakyti į klausimus. Jei vaikas itin gabus arba kaip tik jaučiate, kad yra sričių, kuriose reikėtų pasitempti – prisiminkite ir smagiosios edukacijos leidinius, kurie komiksų ar nuotykių forma įtrauks vaikus net į tiksliųjų mokslų pasaulį. Pastebima, kad visą vasarą skaičiusių vaikų rezultatai rugsėjį gali būti net geresni nei praeitų metų.