Papasakojo, ko lietuviai tikisi iš atostogų savo šalyje: pasitempti dar yra kur

Ramus poilsis gamtoje, vaizdingų vietų ir kultūros objektų lankymas – tokią veiklą dažniausiai renkasi poilsį šalies viduje planuojantys lietuviai. Šiuos duomenis atskleidė Nacionalinės turizmo skatinimo agentūros „Keliauk Lietuvoje“ birželį atliktas vietinio turizmo tyrimas.

Apklausoje dalyvavę žmonės kone vieningai įvardijo mėgstantys poilsį gamtoje. Agentūros „Keliauk Lietuvoje“ atstovė Jogilė Miežienė sako, kad didžioji dauguma teigė besirenkantys ramų poilsį gamtoje ir mielai apsilankantys su šeima kavinėse. Anot pašnekovės, SPA, sveikatinimosi procedūros – vis dar gerokai retesnis pasirinkimas.

Atliekant tyrimą buvo analizuojama, kokie pageidavimai ieškant nakvynės vietų, pramogų.

„Pagrindinis reikalavimas – kainos ir kokybės santykis: apžiūri, kad tai, už ką moka, būtų pakankamos kokybės, atitiktų lūkesčius. Kitas dalykas yra infrastruktūra – kiek ji išvystyta, patogi keliautojui. Gamta – tikslinė keliautojų vieta, tad keliautojams svarbu, ar yra kokių gamtos objektų, kuriuos galima aplankyti netoli tos vietos, kur ketinama atostogauti. Svarbu, ar bus pakankamai privatumo, gerbūvio šeimai, žmonėms taip pat labai svarbu, kad turizmo centrai pateiktų informacijos internete“, – vardija J. Miežienė.

Apklausų metu, anot pašnekovės, žmonės įvardijo, kad nori iš anksto žinoti, kas jų laukia ir ką nuvykus atostogauti galima pamatyti, tad internete pateikiama informacija suteikia nemažai svertų renkantis atostogų vietą. Beje, stipriu svertu išlieka ir artimųjų ar panašių pomėgių turinčių patarimai.
„Išlieka klasika, kai klausiame panašių į save žmonių patarimų, kaip jie jautėsi toje vietoje, – galima nuspėti, kad ir tu ten panašiai jausiesi“, – pabrėžia pašnekovė.

J. Miežienė sako, kad ne paskutinėje vietoje ir socialiniuose tinkluose randama informacija, nors čia ji tarsi susimaišo su gyvais aplinkinių patarimais.

Tyrimai atskleidžia ir tai, kad trys ir penkių žmonių Lietuvą įvardija brangia šalimi keliauti. Visgi kelionių, remiantis apklausomis, žmonės neketina atsisakyti.

„Apie pusę dalyvavusių apklausoje kitais metais planuoja keliauti tiek pat. 14 procentų keliauti ruošiasi dar daugiau. Visgi penktadalis kitais metais ketina keliauti mažiau“, – tyrimo duomenis įvardija J. Miežienė ir priduria, kad sprendimą keliauti mažiau lemia tiek riboti asmeniniai finansai, tiek kylančios kainos.

Agentūros atstovė sako, kad visos atostogos, nepriklausomai nuo jų trukmės, šiais metais kainuoja brangiau. Pernai vidurkis –160 eurų parai, o šiais metais išlaidos jau gali siekti apie 190 eurų.

„Nemaža pabrangimo dalis yra dėl infliacijos. Jei žiūrėtume į kelionių tipus, tai pamatytume, kad labiausiai pabrango ilgosios kelionės, kai nakvynių yra daugiau nei penkios. Čia pabrangimas skaičiuojamas maždaug 120 eurų. Iki dabar vienam žmogui penkių ir daugiau nakvynių kelionė šiais metais kainuoja apie 400 eurų. Praeitais metais buvo kiek mažiau nei 300 eurų, apie 280“, – faktų pateikia J. Miežienė.

Kainų klausimas analizuojamas kasmet ir kone kasmet įvardijamas jų augimas. Visgi lietuviai pastabų turi ne tik dėl kylančių kainų.

„Kainų leitmotyvas visuomet svarbus, kitas dalykas, kurį matome atlikę ir šį tyrimą, ir kitus, tai viešųjų tualetų tvarka, higiena – į tai mums reikia atkreipti dėmesį ir susitvarkyti tiek objektų savininkams, tiek bendrai infrastruktūrą“, – lietuvių išsakytas pastabas įvardija J. Miežienė.

Keliaujantys poromis ar po vieną išsako kitokius poreikius nei keliaujantys su vaikais.

„Su vaikais keliauja apie trečdalis, jų poreikiai kitokie. Apie pusę jų sako, kad trūksta veiklų su vaikais, pramogų, įvairesnių žaidimų, jog mažieji galėtų kuo nors užsiimti, o tėvai, galbūt, ilsėtis. To tikimasi, tikimasi patogesnių mamos ir vaiko kambarių, pritaikytų apgyvendinimo įstaigų. Pastebime, kad kuo mažesni vaikai, tuo mažiau sakančių, kad kelionė buvo patogi“, – atskleidžia, kokias sritis tobulinti siūlo keliautojai po Lietuvą.