Kad giria žaliuotų
Į klausimą, kuo ši šventė mums, lietuviams, yra tokia svarbi ir kodėl reikia užtikrinti, kad ši šventė tęstųsi ne vieną šimtmetį toliau, S. Liausa atsako, kad Lietuvoje neturime tiek daug tradicijų, kurios apima, sujungia visą tautą, visas kartas, kaip Dainų šventė: „Lietuviai, kur jie begyventų pasaulyje, švenčia šimtą metų šią tradiciją. Ypatinga ji yra tuo, kad priklauso nuo pačių žmonių. Net UNESCO pripažino Dainų šventės tradiciją, ne pačią Dainų šventę. Tai rodo, kokie esame stiprūs, aktyvūs, kiek daug mūsų įsijungia į šią tradiciją. Nežinau, ar Lietuvoje galima rasti šeimą, kuri nebūtų kažkaip susijusi ar dalyvavusi Dainų šventėje. Šimtmetis yra ta unikali galimybė sau ir pasauliui pasakyti, kokia yra mūsų kultūra, kokie mes esame, kiek giliai mus svarbu mūsų šaknys, iš kur kilome, kur link einame“.
Paklaustas, ar ši šimtmečio šventė bus kažkuo išskirtinė ir ką mes joje galėsime pamatyti, vienas iš jos organizatorių sako, kad kiekviena šventė yra unikali, bet šimtmetis įpareigojo ir juos, organizatorius daugiau nei tik surinkti geriausius atlikėjus, kompozitorius, kūrėjus, šokėjus parengti programas: „Kiekvieną kartą ieškome vardiklio, kas mus vienija. Šįkart pasirinkome temą „Kad giria žaliuotų“. Čia ne vien tik apie ekologiją, kalbame ir apie kultūrą, savo atsakomybę prieš tai, kaip gyvename, ką mūsų tėvai darė ir davė mums, ką mes paliksime savo vaikams.
Aišku, pats šimtmetis atsispindės ir mūsų programose. Dainų šventė prasidės Kaune, kur pirmas renginys bus skirtas šimtmečiui paminėti, tada laukia šimtmečio vakaras Vilniuje, kur kalbėsime, kad kiekvienas žmogus yra Dainų šventė. Per jo gyvenimą, asmenines patirtis, išgyvenimus, emocijas ir kitus dalykus papasakosime kaip tas šimtmetis skleidėsi, kaip Dainų šventė išaugo iš vieno nedidelio renginio „Dainų dienos“ į 14 didelių renginių, kurie šiandien apima Vilnių ir Kauną, ir trunka visą savaitę“.
Emocijos šventėje bus ypatingai stiprios ir dėl dabartinių grėsmių
„Kas padėjo Dainų šventei per tiek daug metų neišnykti? Pati prigimtis. Dainų šventės gimė 19 a. Šveicarijoje, Vokietijoje, per Baltijos šalis atkeliavo iki Lietuvos. Pas mus ji išliko šitiek metų gyva. Tai tam tikra tautos egzistencijos išraiška, kuri supranta, kad ji nėra tik vienoje teritorijoje gyvenantys žmonės, bet kad jie turi savo kultūrą, tradicijas, tapatybę ir to išryškinimas yra esminis dalykas, kas padėjo išgyventi Dainų šventei net ir per sudėtingą mūsų valstybės šimtmečio laikotarpį: tarpukarį, kai ji prasidėjo, okupaciją. Ji išliko visada. Net ir tie, kurie buvo į Sibirą ištremti, ir tai jie savo Dainų šventes rengė, jas organizavo pabėgę iš šalies dipukai, Dainų šventė persikėlė į Ameriką, Australiją, visur, kur tik buvo lietuvių.
Sovietiniu laikotarpiu buvo ir stiprus neoficialus repertuaras: ką jautėme, apie ką dainavome, ką savo vaikams pasakojome, kaip išsaugojome savo kultūrą, šalį, kaip atėjome iki dainuojančios revoliucijos. Tas siekis, buvimas kartu, ypatingai mažai tautai, pajausti, pasimatuoti savo santykį su kultūra, yra esminis dalykas Dainų šventėje.
Ir šiandien, švęsdami šimtmetį, mes jaučiame dideles grėsmes aplink save. Jos vėl verčia mus mąstyti, kas mes tokie, kas mums svarbu, vėl jungtis kartu, nes tik kartu mes stiprūs. Manau, kad šios šventės metu emocijos bus ypatingai stiprios visomis prasmėmis: džiugesio, atsakomybės, vienybės, stiprybės“, – mano S. Liausa.
10 nemokamų renginių, vienas įspūdingiausių vyks Vingio parke
Į klausimą, ar susidomėjimas šių metų jubiliejine švente yra didesnis nei praėjusiais metais, I. Krivickaitė sako, kad tikrai jaučia, jog jis pernoko visus kitus ir tai yra didžiulė dovana visai Dainų šventės bendruomenei jausti tokį didžiulį Lietuvos palaikymą, susidomėjimą, didžiulę meilę šventei: „Bendruomenei išties labai svarbus yra šimtmetis, bet matymas, kad tai svarbu ne tik jai, bet ir visai mūsų šalies visuomenei, nepaprastai motyvuoja tuos, kurie ruošia įspūdingas, netrukus įvyksiančias programas.
O kad susidomėjimas stipriai išaugęs, matome nuo pat pradžios, kuomet į kai kuriuos renginius bilietai buvo išparduoti neįtikėtinai greitai, tikrai niekada neturėjome tokių didelių tempų. Dėjome ypatingas pastangas, kad padidinti kai kuriuose renginiuose sėdimų vietų skaičių, į kai kuriuos renginius esame paleidę papildomų bilietų, kad tik kuo daugiau žmonių galėtų juos pamatyti. Tuo pačiu yra ir 10 nemokamų renginių Dainų šventės programoje, kuriais susidomėjimas yra didžiulis. Žmonės domisi, ar tikrai galės nemokamai pakliūti į Vingio parką ir stebėti Dainų dieną, tai atsakome, kad tikrai taip jų bus stovimose vietose, kurių yra labai daug“.
Į klausimą, kurio renginio verčiau nepraleisti šioje šventėje, I. Krivickaitė sako, kad visi renginiai nuostabūs: „Šį savaitgalį užsukite į šimtmečio vakarą, kuris vyks sekmadienį 21 val. Katedros aikštėje, kurioje į Dainų šventės tradiciją mums padės pažvelgti mūsų mylimi atlikėjai, tokie kaip „Baltos varnos“, Aistė Smilgevičiūtė, Loreta Sungailienė ir kiti. Tikrai bus įspūdingas renginys. Tarp nemokamų renginių yra folkloro diena, kuri vyks liepos 2 d. ir kuri leis iš labai arti prisiliesti prie gyvosios tradicijos, susipažinti su dalyviais, gal net pačiupinėti ne vieną mūsų tautinį kostiumą.
Be abejo, vienas įspūdingiausių reginių yra Dainų šventės finalas, kuris vyks liepos 6 d. 20.30 val. Vingio parke. Kviečiame į jį ateiti kaip įmanoma anksčiau ir užsiimti nemokamas stovimas vietas. Į sėdimas vietas dar galima įsigyti bilietus, tad nereiktų delsti, jei norite pamatyti nepamirštamą šimtmečio reginį“.
