Anksti pražydo liepos – anksčiau ragausime liepų medų
Pakeliui į turgų paimu pavežti Šadžiūnų stotelėje autobuso į Veisiejus laukiantį savo kaimyną Antaną. Pasakoja į turgų išsiruošęs ne iš reikalo kažką nusipirkti, o daugiau iš įpratimo nė vieną ketvirtadienį jo nepraleisti.
„Šiaip man reikia į ūkinių prekių krautuvę, bet važiuoju turgaus dieną, tai bent apsidairysiu, su žmonėm pakalbėsiu. Susitinku seniai matytus kaimynus, jaunystės draugus, kas dar gyvas“, – neslepia savo ketinimų kaimynas.
Turgaus svečių automobiliai išrikiuoti pakelėje gerokai už Veisiejų miesto riboženklio – pirmas požymis, kad turgus bus geras. O ko jam nebūti geru, kai iš pat ryto nei lietus merkia, nei kaitra kamuoja. Tokią dieną ir pardavėjai neskuba dar prieš pietus pakuotis savo gėrybes, nei pirkėjai – griebti ko atėję ir keliauti namo.
Prie turgaus vartų sveikinamės su bitininku Pranu Lisausku iš Maišymų kaimo Lazdijų rajone. Apie šį bitininką jau esu rašęs „Delfi“, todėl nedvejodamas nusiperku pusės litro stiklainį šviežio sukimo liepų medaus už 5 eurus. Kaina per metus nepasikeitė, nors pirkėjų, pasak bitininko, po mano straipsnio publikavimo atvažiuojančių teisiai į jo ūkį, gerokai padaugėjo.
„Šiemet liepų žydėjimas prasidėjo labai anksti, tai ir liepų medaus jau galite paragauti“, – viliojo Pranas.
Voveraites išpirko
Daugiau pirkėjų domisi šviežiomis daržovėmis. Kilogramas lenkiškų agurkų Veisiejų turguje kainuoja 1,50 euro, lietuviškų – 1,80. Gražių didelų avietinių pomidorų galėjau prisikrauti po 2,50 euro už kilogramą, paprastesnių – po 2 eurus. Už kilogramą lenkiškų braškių pardavėjai prašė 4 eurų, lietuviškų – 5,50 euro, šilauogių – 6, lenkiškų trešnių – 5 eurų. Nereikėjo ilgai ieškoti ir šviežių lietuviškų bulvių. Jos kainuoja po 1,30 euro už kilogramą, bet užtat iškart matosi, kad visai neseniai iškastos iš žemės ir net tai padariusio ūkininko ūkio rekvizitai užrašyti, kad pirkėjams ar tikrintojams nekiltų jokių abejonių.
Jau nespėjau pamatyti turguje voveraičių – paskutines po 7 eurus už kilogramą gyrėsi nupirkęs Seimo narys Zenonas Streikus. Parodyti negalėjo, sakė jau nunešęs į automobilį, bet dar grįžęs į turgų pirkti nusižiūrėtų granatų sulčių, atgabentų iš Irano. Politiko nuomone, tos mums nelabai draugiškos šalies gaminyje kažkodėl turėtų būti „mažiau visokių priedų“.
Susidomėjimas vasarine avalyne baigiasi liepą
Iš vieno pardavėjo garsiakalbio per pusę turgaus skambant „Kunigundai“ susigundau pasimatuoti beveik naujus „Keen“ sandalus. Mačiau tokius interneto parduotuvėse, kainavo per 100 eurų, o čia prašo 25 ir dydis kaip tik. Pardavėja mane atpažino, todėl nusiderėti nėra vilties, bet užtat pasišnekėsim.
„Prekiauju jau 25 metus, tai jums pasakysiu, kad vasarinius batus ir basutes žmonės dar perka visą liepą, o rugpjūtį jau pradeda dairytis rudeninių. Baigiasi mano prekyba, nes nėra kur gauti geros nenaujos avalynės – niekas neatveža“, – guodėsi pardavėja.
Pirkėja rimtai susidomėjo nupirkti kažkam dovanų beveik pilną lagaminą paauksuotų šaukštų, bet išgirdusi kainą – 60 eurų – persigalvojo. Tuo pat metu naujų keptuvių pardavėjas aiškino, kaip reikia paruošti naudojimui ketaus indus, bet šį kartą pirkėjus išbaidė ne kaina, o procedūros sudėtingumas, todėl išsirenka gaminį su teflono danga.
Mano žmona vis primena, kad reikėtų nusipirkti, jeigu kur nebrangiai rasiu, tvirto metalo šašlykinę, nes senoji jau kiaurai prarūdijo. Vieną radau turgaus pakraštyje, bet kainavo 80 eurų, o pardavėjas pasigyrė suvirinęs ją „iš gero rusiško plieno“, todėl teko atsisakyti.
Maišas šlamšto už 5 eurus
Ilgiau užstringam prie dėžių, prikrautų įvairiausio šlamšto, tarp kurio kiekvienas tikisi rasti kažką įdomaus ar net reikalingo. Su gražiu sūduvio akcentu kalbantis pardavėjas ragina pasinaudoti akcija: už 5 eurus galima prisirinkti pilną maišelį pirkinių ir nesvarbu, kas ten bus – kaina nepasikeis. Duodu jam 5 eurų banknotą ir palieku žmoną rinktis, nes vis tiek jau spėjo rasti stilingus ir beveik nesubraižytus skaitymo akinius „Hugo Boss“, kelių spalvų mezgimo siūlų, tai greitai iš ten nepasitrauks.
„Nesigailėkit, kraukit kas papuola, ko reikia, nereikia. Dabar išsiparduosim, o šeštadienį bus naujos prekės, tai pardavinėsiu jau ne maišeliais, bet po vieną daiktą. Taip ir važinėju iš vienos turgavietės į kitą ir dar visus tai viename, tai kitame mieste surengiamus bagažinių turgelius aplankau“, – pasakojo pardavėjas.
Jo teigimu, toks nelabai reikalingų daiktų pirkimo būdas daugeliui turgaus svečių yra puiki pramoga, padedanti atsipalaiduoti ir pasimėgauti rausimusi prekių dėžėse. Kitame turgaus gale jo konkurentas prisirinkti maišelį leidžia vos už 3 eurus, bet ten turgui baigiantis jau nelabai liko ką rinktis.
Apie 11.30 val. daugelis pardavėjų jau pradėjo pakuotis savo gėrybes, nes pirkėjų srautas beveik išseko. Tarp daugybės automobilių įterptą savo opeliuką, išėjęs iš turgaus, radau vienišą liūdintį dulkėtame kelkraštyje, tarsi būčiau ten užtrukęs ne valandą, o visą amžinybę.