Kainos nesikandžioja?
Pasidomėjus, kiek šiandien kainuoja atostogos dviem žmonėms birželio pabaigai, booking.com svetainėje pigiausias variantas savaitei yra atostogos Pasvalyje. Norėdami praleisti savaitę kempinge, 37 km iki Panevėžio miškų apsuptyje, jums teks pakloti 54 eurus. Jei norite itin prabangaus varianto, laisvų vietų irgi dar yra. Tarkime, Prienuose įsikūrusiame prabangiame SPA komplekse savaitė dviem žmonėms kainuoja 1055 eurus su pusryčiais.
Populiariuose kurortuose, tokiuose kaip Druskininkai ar Birštonas, kainos svyruoja nuo 200 iki 800 eurų už savaitę. Tokios pačios kainos yra ir liepos, ir rugpjūčio mėnesiams. Daugiau teks išleisti šeimoms su vaikais. Savaitė atostogų čia kainuos nuo 400 eurų. Tiksliau – apgyvendinimas savaitei. Dažniausiai į nakvynės kainą įskaičiuoti tik pusryčiai. O vienas brangesnių variantų šeimai – beveik 2 tūkst. eurų Druskininkuose esančiame „SPA Vilnius". Jei norisi „viskas įskaičiuota“ sistemos, tada kaina šeimai sieks daugiau nei 2 tūkst. eurų, bet tokių variantų yra vos keli.
Tiems, kas turi tikslą pabėgti nuo miesto šurmulio ir civilizacijos, gali rinktis kempingus ant ežero kranto. Kainos čia, galima sakyti, nesikandžioja. Tarkime, rugpjūčio mėnesiui savaitė šeimai Zarasuose esančiame kempinge (namuke) prie ežero kainuos 428 eurus. Tokie kempingai – ypač populiarūs tarp šeimų su vaikais, mat šalia yra įvairiausių vandens pramogų.
Tiems, kas ieško privataus namelio, irgi dar nevėlu. Pavyzdžiui, tuose pačiuose Zarasuose galima surasti privačią sodybą ir už 400 eurų, ir už 1500 tūkst. eurų. Tiesa, reikėtų įvertinti ir tai, kad dar reikės skirti pinigų maistui ir pramogoms. Todėl papildomai dienai išeis (priklausomai nuo poreikių) dar kokie 20–30 eurų suaugusiam žmogui. Tai jei imsime vidutinę nakvynės kainą savaitei – vienam žmogui atsieis apie 300 eurų, dar pridėkime 200 eurų maistui ir pramogoms, išeis 500 eurų.
Keliautojų Lietuvoje daugėja
Nacionalinės turizmo skatinimo agentūros „Keliauk Lietuvoje“ vietinio turizmo ekspertė Neringa Sutkaitytė pasakojo, kad pastaruosius kelerius metus didžiąją dalį Lietuvos gyventojų kelionių koregavo pandemija, tačiau būtent jos dėka lietuviai dar labiau atsigręžė į savo šalį ir ją atrado iš naujo.
„Tai nesutrukdė ilsėtis Lietuvoje, o, atvirkščiai, paskatino ir šiais metais ilgąsias atostogas leisti savo šalyje. Pagrindinėms (ilgosioms) atostogoms Lietuvą kasmet pasirenka apie 70 proc. Lietuvos gyventojų. Ši tendencija išlieka stabili kelerius metus iš eilės. Šiais metais atlikta reprezentatyvi Lietuvos gyventojų apklausa parodė, kad 3 iš 4 lietuvių per pastaruosius metus laisvalaikio tikslais keliavo Lietuvoje su (bent viena) nakvyne. Palyginti su pernai metais, tokių žmonių skaičius išaugo nuo 58 iki 76 proc. Tai reiškia, jog vietinio turizmo bumas neslūgsta, o tik tai auga ir išlaiko aukštas pozicijas, renkantis atostogas leisti Lietuvoje“, – teigė pašnekovė.
Anot jos, ne visi lietuviai veržiasi poilsiauti į pajūrį, bet gamta ir vandens telkiniai išlieka prioritetais. „Mes, Lietuvos gyventojai, esame neatskiriami nuo gamtos ir vandens telkinių. Tai – populiariausi lietuvių vasaros pasirinkimai, nesikeičiantys jau kelinti metai iš eilės. Lietuviai renkasi poilsį gamtoje – ramios atostogos prie vandens telkinių, jūros, sodyboje, kartu su aktyviomis pramogomis. Be pajūrio kurortų (Palanga, Neringa), patraukliausiomis atostogų kryptimis laikomi ir sveikatinimosi paslaugomis garsėjantys kurortai, tokie kaip Birštonas, Druskininkai ir kurortinės teritorijos – Zarasai, Anykščiai, Trakai ir kt.
Birštoną ir Druskininkus lietuviai dažniau renkasi savaitgalio (ilgojo) išvykoms. Pastebime išaugusį Druskininkų kurorto populiarumą tarp keliaujančiųjų paprastam savaitgaliui, kuris, lyginant su pernai metais, beveik padvigubėjo ir išaugo iki 14 proc., kai tuo tarpu, Birštoną savaitgaliui renkasi panaši dalis keliautojų – 8 procentai. Visgi ilgoms kasmetinėms atostogoms keliautojai labiau linkę rinktis pajūrį“, – pasakojo specialistė.
Ieško netradicinių objektų ir patirčių
Jei užsieniečius Lietuvoje traukia žinomi objektai, lietuviai ieško netikėtų, netradicinių, naujų objektų ar pramogų, galimybės kitu kampu pažinti savo šalį. „Negaliu teigti, kad vietiniai keliautojai nevyksta lankyti populiariausių Lietuvos objektų, bet dairosi ir kitų galimybių keliauti. Pavyzdžiui, pavasarį paleidome žiedais nusėtą teminį žemėlapį, kuriuo kvietėme gyventojus Lietuvą pažinti per gėlių turizmą, aplankant daugiau nei 80 žydinčių vietų. Žemėlapis susilaukė nemažo vietinių turistų dėmesio ir juo buvo plačiai dalinamasi soc. tinkluose“, – pasakojo pašnekovė.
Ji pastebi, kad patirčių turizmas įgauna vis didesnį poreikį ir populiarumą. „Tiek pasaulyje, tiek Lietuvoje šiuolaikinius turistus vienija patirčių ieškojimas – noras ne tik nuvykti į pasirinktą vietą ir ją tiesiog aplankyti, bet ten kažką patirti, nuveikti, galų gale išmokti ir pasidalinti savo patirtimi su kitais. Pavyzdžiui, sudalyvauti tam tikroje edukacijoje ar įsitraukti į netradicines skonių patirtis, patirti muziejų visomis juslėmis, išbandyti sveikatinimosi procedūrą ar tiesiog pasinerti į miško maudynes. Unikalios patirtys per maistą, sveikatinimąsi, aktyvų, gamtos turizmą, kultūrinį gyvenimą, yra tai, ko ieško šiandienos turistas“, – teigė specialistė.
Kalbant apie patirtis, anot jos, reikšmingą ir svarbų vaidmenį kelionėse užima gastronominis turizmas: netradicinių šaltibarščių interpretacijos, neįprasto skonio ledai ar specialios iškylų vietos žavi lietuvius ir skatina Lietuvą atrasti iš naujo.
Be to, pandemijos dėka išryškėjo nauja, anksčiau buvusi kiek neįprasta, keliavimo po Lietuvą forma – darbostogos (angl. workation). „Lietuviai suprato, kad savo sveikata ir poilsiu reikia rūpintis labiau, ir tam pradėjo teikti didesnį prioritetą. Tokia keliavimo tendencija populiarėja tarp įvairaus segmento turistų – individualių, keliaujančių su šeima ar darbo kolektyvu. Lietuvoje turime tikrai įkvepiančių darbui erdvių nuo dvarų iki vienuolynų, nuo namelio medyje iki tarpukario vilų, galimybės dirbti geležinkelio stotyje ar nostalgiškai palydint laivus Klaipėdos laivų terminale“, – pasakojo N. Sutkaitytė.
Dažniau renkasi SPA centrus
Kadangi lietuviai dievina gamtą, ežerus ir, nepaisant daugybės pasirinkimų, ilgąsias atostogas vis tiek leidžia būtent Lietuvoje, prieš porą metų išpopuliarėjęs glampingas, t.y. stovyklavimas su visais patogumais, ir toliau nestokoja populiarumo.
„Tokios netradicinės nakvynės vietos kaip jurtos, gazebos, nameliai medyje, kupolai, tipiai, šildomos palapinės ir pan., atliepia turistų poreikius ir vilioja savo egzotika. Galimybė turistauti patogiai, privačiai, mėgautis miško ramybe, vandens pramogomis atokiau nuo kitų poilsiautojų – šio stovyklavimo privalumai. Be abejo, gamta gali pasigirti ir kaimo turizmo sodybos, kempingai, kurie ypatingai populiarūs turistinio sezono metu. Tačiau kalbant apie kempingų (palapinių, namelių) pasirinkimą, kuriuose ankstesniais metais apsistodavo kas penktas keliautojas, šiemet tokią nakvynę renkasi kiek mažiau – 15 proc. keliautojų“, – teigė pašnekovė.
Pasak jos, nuomojamas privačių asmenų būstas (kambarys, apartamentai, butas) bei viešbučiai jau trečius metus iš eilės yra populiariausi tarp Lietuvos keliautojų. Šiuos apgyvendinimo tipus kasmet renkasi daugiau nei trečdalis lietuvių (2022 m. 38 proc. privatūs bustai, 36 proc. – viešbučiai). Visgi ne ką mažiau populiaru keliaujant Lietuvoje apsistoti svečių namuose (32 proc., 2022 m.) bei nemokamai pas draugus, gimines (25 proc., 2022 m.). Šiemet, palyginti su pernai, vietiniai keliautojai dažniau renkasi nakvynę sanatorijoje arba SPA centre (25 proc. 2022 m., o 2021 m. – 18 proc.).
Populiarėja išskirtinės nakvynės vietos
Tinklalapio apie išskirtines nakvynės vietas Lietuvoje „Wowstays“ bendraautorė Viktorija Lipštienė sutinka, kad išskirtinės vietos ypač populiarios tarp lietuvių. „Šiuo metu liepai ir rugpjūčiui daugelis vietų jau užimta. Ypač jei kalbėsime apie savaitgalius. Jau vasarį žmonės pradėjo domėtis ir rezervuoti vietas. Tai paklausa tikrai didelė“, – sakė pašnekovė.
Tokį populiarumą ji linkusi sieti su pandemija, kai žmonės negalėjo keliauti svetur ir ieškojo alternatyvų Lietuvoje. „Dalis šeimininkų atvėrė tarsi savo antrus namus, dalis pakeitė koncepciją. Pandemija padiktavo tokių vietų poreikį, žmonėms norėjosi daugiau privatumo, atokumo. Žmonės čia atvyksta ne ieškodami kažkokių pramogų, o norėdami tiesiog pabūti gamtoje. Yra tokių vietų, prie kurių nėra nei ežero, nei pramogų, kai kur nėra net elektros ar vandentiekio, interneto. Žmonės mėgaujasi buvimu, lėtu poilsiavimu, ramybe, nieko neveikimu“, – pasakojo Viktorija.
Anot jos, vieni populiariausių nakvynės vietų yra kupolai, nameliai arba palapinės medžiuose, tipiai, glamping palapinės. Yra ir išties išskirtinų vietų. „Tarkime, yra namelis, pastatytas iš buvusio konteinerio, jame yra labai didžiuliai vitrininiai langai. Šeimininkai sąmoningai nededa užuolaidų, kad poilsiautojai galėtų gyventi gamtos ritmu, nubusti su ryto šviesa, su saule. Kai kur siūlomos tam tikros paslaugos – pavyzdžiui, privatus pirtininkas. Apskritai pirčių koncepcija keičiasi, grįžta lietuvių senasis supratimas apie pirtis, kad pirtis yra ne tada, kada prisibaliavoji ir su šukuosena eini ten kankintis, bet eini kaip į ceremoniją. Yra vietų, kur gali užsisakyti asmeninį masažą“, – pasakojo pašnekovė.
Ji pastebi, kad kupolus, tipius daugiau renkasi jaunos poros, žmonės su augintiniais. Dažniausiai tokias vietas nuomojasi savaitgaliui, rečiau ilgesniam laikui. Kainos priklauso nuo vietos ir paslaugų. „Dviem asmenims objektas gali kainuoti iki 100 eurų, tipis – 60–80 eurų, atokesnis namelis – 100–120 eurų, jei daugiau žmonių ar didesnis statinys, gali atsieiti ir 130 eurų. Bet čia kaina be jokių pramogų. Labai dažnai žmonės mėgsta šalia užsisakyti kubilus ar ofuro vonias. Jos kainuoja apie 50–60 eurų. Yra kur už naktį sumokėsite ir 180 eurų. Bet čia jau tokie prabangūs apartamentai dviem“, – pasakojo Viktorija.
Išskirtinių nakvynės vietų daug visoje Lietuvoje, bet, anot pašnekovės, tautiečiai labai pamėgę Labanoro regioną dėl gausybės ežerų, taip pat dažnai renkasi Dzūkiją ar Klaipėdos rajoną.