Nemuno kilpomis pasigrožėti iš net 45 metrų aukščio lankytojai galės kiekvieną dieną. Bokšte 300 laiptelių, o visas jo aukštis sudaro net 51 metras. Birštono apžvalginio bokšto statybos truko kiek mažiau nei vienerius metus, pastatyti tokį bokštą idėja kilo architektams Donatui Malinauskui ir Vytautui Putnai.
Iš pradžių planuota, kad bokštas sieks 40 metrų aukštį, tačiau vėliau buvo priimtas sprendimas statyti kiek didesnį bokštą. „Vaikai ir aukščio prisibijantys lankytojai galės grožėtis gamtovaizdžiu iš tolėliau – turėklai neužstos jiems vaizdo. Lietuvoje tai pirmas apžvalgos bokštas, kuriame sumontuoti tokie skaidrių konstrukcijų turėklai. Nuo saulės lankytojus dengs keturšlaitis stogas – toks pat kaip tradicinių senųjų medinių gynybinių pilių sargybiniuose bokštuose“, – interviu DELFI kalbėjo D. Malinauskas.
Kaip skelbdama žiniasklaidoje, kol kas bokštas naktimis – nuo 22 iki 7 valandos bus užrakinamas, todėl apsilankymą reiktų planuoti vadovaujantis šiomis valandomis. Beje, Birštono apžvalgos bokštas Lietuvoje išsiskiria ne tik savo aukščiu, tačiau ir išvaizda.
D. Malinauskas DELFI pasakojo, kad medžiagas ir spalvinius sprendimus diktavo bokšto idėja – statyti jį kaip stogastulpį, Pasaulio Medžio simbolį, maksimaliai remtis tradicine architektūra: „Todėl šis bokštas kiek primena varpinę ar ant kalvos stovinčios pilies sargybos bokštą. Bokšto išorėje dominuoja natūrali mediena, sukurianti pilkos ir baltos spalvos derinius su šviesia stogo danga. Taip tradicinėje lietuvių architektūroje sendintų tamsių rąstų sienoje šviesdavo baltos langinės ir namus puošdavo valcuoti stogai.
Natūralaus maumedžio tašų ažūras veikiamas saulės spindulių ne tik taps atsparesnis mikroorganizmų ir atmosferos poveikiui, bet ir pasidengs sendinto medžio spalvų gamomis nuo pilkos iki saulės nudegintos rudos spalvos – visai kaip tradicinių lietuviškų trobesių rąstų sienos.
Be to, maumedžio tašų ažūras gali būti matomas dvejopai, priklausomai nuo žiūrėjimo kampo: vienu atveju jis kiaurai perregimas, kitu – atrodo tarsi aklina siena. Bokštas taip pat turi ir vidinį apvalkalą – šerdį – simbolizuojantį žemės mantiją. Čia buvo neatsitiktinai panaudotas savaime oksiduojantis perforuotas plienas su patinos sluoksniu – šis metalas chemine sudėtimi ir spalva artimas žemės gelmėse stūgsiančiam moliui.“
Skaičiuojama, kad statant bokštą iš viso buvo sunaudota 38 kubiniai metrai maumedžių tašų. Jų bendras ilgis siekia apie 7 kilometrus, o visus juos pritvirtinti prireikė 10 tūkst. varžtų. Bokštą sudaro erdvinė metalinių profilių konstrukcija. Šioms konstrukcijoms ir varžtiniams sujungimams sunaudota 111,6 tonų metalo.