Aurelijos (tikrasis vardas ir pavardė redakcijai žinomi) teigimu, iš išsinuomoto kambario ji su draugais buvo priversta sprukti, nes naktį kone ant jų galvų ėmė kristi vorai. Nusiskundimų mergina turėjo ir dėl ją supusios aplinkos.
Tuo metu sodybos Meteliuose „Vivaldi“ šeimininkė Džiuginta Rasiukevičienė aiškina čia įžvelgianti bandymą nemokamai pasinaudoti suteikiamomis paslaugomis ir iš kolegų sulaukusi raginimų kreiptis į policiją dėl vagystės.
Kambaryje pasitiko gausybė vorų
„Praėjusią savaitę rezervavau du kambarius (miegamasis, svetainė su mini virtuve ir dušas su tualetu). Pervedžiau 50 eurų rezervacijos mokestį. Likusius 30 eurų turėjau sumokėti atvykusi. Pirmadienį apie 16 val. keturiese (dvi poros) atvykome į sodybą. Galėjome įsikelti nuo 14 val. Mus pasitiko jauna mergina, dar paauglė. Iš karto pasidomėjome kavinės paslaugomis, kurios nurodytos puslapyje, bet ji pasakė, kad ten mums gali pasiūlyti kavos, arbatos. Na, galvojame, to ir mes turime. Tiek to. Maisto atsivežėme šiek tiek“, – pirmąsias viešnagės akimirkas prisiminė mergina.
Tačiau vos įėjus į kambarį, pasakoja ji, kavinę net pamiršo – palubėje kabėjo gausybė vorų.
„Jie buvo susisukę į kamuoliukus, nejudėjo. Buvo gana aukštai, nes kambariai – palėpės tipo. Žadėjome apie tai pasakyti personalui, kad nuimtų. Tai, kad nepasakėme iš karto, ir buvo mūsų klaida“, – dabar tikino supratusi Aurelija.
Tiesą, tąkart ji aiškino pagalvojusi, kad ši bėda palauks ir nusprendusi verčiau pasimėgauti aplinka. Su draugais jie patraukė prie ežero.
Kaip atrodo poilsis kaimo turizmo sodyboje: netvarka rėžė akį
„Prieš išeidami į lauką patikrinome patalynę, kurią gavome. Trūko antklodės, paprašėme, atnešė. Antrame sodybos aukšte yra durys/langas, kurį atidarius žengi tiesiai ant asfalto iš antro aukšto. Bet, kadangi buvome be vaikų ir negirti, pagalvojome, kad tiek to.
Besėdėdami lauke ant pledo svarstėme, kaip paskui plauksime valtimi, nes šeimininkė patikino, kad tai padaryti bus galima. Prie lieptelio gulėjo tokia viena nuskendusi. Dar juokavome, kad plaukti teks ja, nes kitų nematyti, bet kai galiausiai paprašėme valties, pasidarė nebejuokinga. Iš tiesų mums ir teko plaukti ta nuskendusia. Ją išsėmė, davė irklus, liemenes ir susėdę į išmirkusią, pilną žemių valtį išplaukėme. Vos tai padarę supratome, kad iš valties reikia nuolat semti vandenį, nes jo tik daugėja. Be to, ji plaukė kreivai, nes irklai buvo skirtingo ilgio. Na, galvojame, ką jau. Tiek to. Paplaukėme truputį ir grįžome, nusprendėme eiti kepti dešrelių.
Šašlykinę radome pilną šiukšlių ir nuodėgulių, likusių po paskutinio naudojimo. Šalia jos infrastruktūra labai jau „patraukli“: surūdiję rakandai, lova su patalyne, mėtėsi drabužiai.... Na, bet mes prie jų nėjome, išsivalėme, vos ne vos rado mums kirvį, išsikepėme.
Maistą valgėme prie artimiausio suolelio su stalu, nes, nors jų aplink buvo daug, jie neatrodė patraukliai: ant vieno jų vidurio gulėjo sena keptuvė su nuorūkomis, voratinkliai ir t.t. Nesėdėjome ilgai, nes pradėjo temti ir vėsti. Į kambarius nuėjom po 22 val.“, – apie poilsį kaimo turizmo sodyboje pasakojo mergina.
Vakare vorai atgijo ir ėmė gyventi savo gyvenimą
Nors visa tai, ką aprašė anksčiau, ji aiškino dar būtų galėjusi pakęsti, įėjus į kambarį kone atėmė žadą. Vorai, kuriuos paliko susirangiusius palubėje, Aurelijos teigimu, atgijo, jų gyvenimas ėmė virti.
„Jie leidosi žemyn sienomis, aplink lempą buvo pilna voratinklių. Vorai staiga ėmė bėgioti virš virtuvėlės komplekto. Visi dideli, juodi, dalis jų – dryžuoti. Eina sau, kaip pikta pasidarė. Vyrai puolė tuos vorus graibyti kaip tik išgalėdami: stovėjo ant kėdžių, su rastu pagaliu juos visaip kaip bandė nukabinti. Bet, kadangi lubos buvo labai aukštos, visko nuimti nepavyko“, – tą vakarą prisiminė mergina.
Nepaisant to, kad bijo vorų, Aurelija nusprendė konflikto nekelti ir tiesiog nuėjo miegoti. Deja, užmigti nesisekė, o vaizdas vos po valandos galiausiai visiškai perpildė jos kantrybės taurę.
Kentėjo iki vidurnakčio
„Po geros valandos eidama į vonią uždegiau šviesą – ir ką jūs manote? Dauguma tų palubėje kabojusių ir nepasiekiamų vorų jau raizgaliojosi mums virš lovos. Tada tai jau supykome. Galvojome tučtuojau iš ten nešdintis, nes tie vorai kabarojosi visur. Dideli, juodi.
Nubėgau į vietą, kur dieną buvo šioks toks personalas. Beldžiausi, bet niekas neatidarė. Grįžau nusiteikusi skambinti šeimininkei ir aiškinti, kad mes išvykstame, čia tikrai nemiegosime. Tačiau pagalvojau, kad vis dėlto apie 24 val. to daryti nedera.
Galiausiai nusprendžiau jai parašyti žinutę reikalaudama rytoj ryte grąžinti mums 50 eurų, nes mes iki šiol gainiojame tą vorų irštvą. Šeimininkė apie 3.30 val. atsakė ryte lauksianti mūsų su paruoštais pinigais“, – sakė Aurelija.
Šeimininkė turėjo dvi versijas
Pabudusi ryte vorus ji sakė pamačiusi ir ant savų daiktų, drabužių, net lovos pagalvių, duše. Vietos, iš kurių vorus išvaikė vakare, vėl jų buvo pilnos.
„Tuomet nuėjome pas šeimininkę išsiaiškinti situacijos. Didžiai nuostabai, ji turėjo dvi versijas: 1. Tai yra normalu, nes čia yra gamta, Nacionalinis parkas; 2. prisileidote patys pro langą. Trūko žodžių.
Vorai (kaip ir tarakonai, kiti gyviai) nuomojamose patalpose man asocijuojasi su antisanitarinėmis sąlygomis. Mes nenuomojame palapinės ar pašiūrės, mes nuomojame kambarį poilsiavietėje, kurioje yra šimtai vorų. Net ir tose vietose, kur mes juos išrinkome, ryte buvo vėl naujų, nors langas buvo uždarytas visą naktį. Vorai – ne uodai, kad šimtas priskristų. Jau buvo matyti, kad jie ten ne vienos dienos, o bent kelių dienų ar net savaičių“, – skundėsi mergina.
Išvadino išpaikusia
Ji pamena, kad tą rytą sodybos šeimininkės nuotaika keitėsi kas kelias minutes. Pirma, ji sakė, kad pinigus grąžins, vėliau – liepė sumokėti, kiek trūksta, paskui – to nereikia, bet, ką gavo, nebegrąžins.
„Žodžiu, galiausiai ji prašė parašyti ant lapo, kodėl mes norime susigrąžinti pinigus. Esą to jai reikia norint juos pervesti atgal. Viską parašiau, tačiau ji nesutiko ant jo pasirašyti, kad gavo. Tad kur jis nukeliavo, neturiu supratimo, bet ir pinigų atgal kol kas negavau.
Mane labai nustebino, kad šeimininkė, užuot atėjusi pažiūrėti ir atsiprašiusi, bandžiusi ieškoti sprendimo, neigė vorų egzistavimą kambaryje, sakė, kad tai yra normalu, kad mes patys kalti, kad atvykus jų nebuvo (jos personalas taip sakė). Išvadino mane išpaikusia. Apkeliavę daug Lietuvos ir pasaulio vietų, gyvenę įvairaus tipo būstuose, dar nebuvom patyrę tokio vorų antpuolio ir susidūrę su šeimininkų požiūriu, kad tai yra normalu“, – tikino mergina.
Nuotraukos internete pranoko realybę
Ji sakė net kelis kartus raginusi šeimininkę užsukti į kambarį, tačiau tai padaryti ji esą atsisakiusi.
„Iš pat pradžių sakėme, kad nesiekiame su ja pyktis, norime tik išsiaiškinti. Manau, turint tokį požiūrį verslas jiems turėtų sektis sunkiai. Infrastruktūra gana nebloga, bet pakankamai apleista. Ir nereikia lankytojų laikyti kvailais, nes tai, kas buvo pateikta puslapyje, neatspindėjo realybės.
Viską būtume pamiršę, ką aprašiau iki tol, bet kai užpuolė tie vorai, tai jau šakės. Kito net nebefotografavome dėl iš to streso, tik tuos vorus. Tiek daug blogų emocijų turėjome, o su mumis dar buvo ir svečias iš užsienio – jam pritrūko žodžių dėl tokios poilsiavietės. Kai pagalvoji, už 80 eur (beveik 280 litų!!!!) nakčiai tikrai nesitikėjome viešbučio, bet ne voryno ant galvos“, – piktinosi Aurelija.
Sodybą su draugais ji sakė palikusi apie 9 valandą ryto.
Stebisi, kad kreipėsi tik po 8 valandų
Savo ruožtu aptariamos sodybos šeimininkė Džiuginta Rasiukevičienė su tokia istorijos versija sutikti nelinkusi.
„Dieną prieš Jūsų skambutį kreipiausi į Lietuvos kaimo turizmo asociacijos narius ir pirmininką, paaiškinau, kokia buvo situacija. Jie pasakė traktuojantys tokį elgesį kaip vagystę. Tie žmonės į apartamentus atvyko 16 val., apžiūrėjo kambarį – jei jiems netiko ar kažkas nepatiko, jie galėjo į mus kreiptis ir tiesiog išsikelti. Moteris, kuri tvarkosi, tą dieną buvo iki 20 val. vakaro.
Tačiau buvo taip, kad jie 24 val. man parašė žinutę, kurioje reikalaujama grąžinti pinigus, teigdami, kad jiems gyvenimo sąlygos netinka. Manyčiau, iš dalies tai naudojimasis situacija. Nes jei kažkas netiko ir tu atvyksti 16 val. dienos, yra daugybė laiko kreiptis, kad būtų pašalinti nepatogumai, arba tiesiog išvykti ir ieškoti kitokios vietos“, – aiškino mananti sodybos šeimininkė.
Jos teigimu, atvykę į sodybą buvo už nakvynę sumokėję tik užstatą ir ne tik nesiteikė sumokėti linkusią sumą, bet reikalavo ir prieš tai pervestų pinigų.
Sulaukė patarimų traktuoti kaip vagystę
„Minėto susirinkimo metu paaiškėjo, kad tai nėra vienintelis atvejis, žmonės tokiais dalykais manipuliuoja. Būna ir, pavyzdžiui, užsisako kambarį dviem žmonėms, o atvyksta keturiese. Buvo toks atvejis, moteris kreipėsi į policiją, ir tai traktuojama kaip vagystė – paslauga pasinaudota, tačiau už ją nesumokėta. Todėl ir man buvo patarta likusią sumos dalį susigrąžinti taip“, – sakė Dž. Rasiukevičienė.
Anot moters, visose kaimo turizmo sodybose yra vorų. Žmonės atvažiuoja į gamtą, tad turi suprasti, kad aplinka ten nebus visiškai sterili.
„Neabejoju, kad tų vorų galėjo atsirasti – mes esame visiškai ant ežero kranto, tad jei pasidomėsite gamtiniais ir kitais dalykais, jei jie buvo atidarę visus langus ir pramogavo, tikrai galėjo tų vorų prieiti – kaip ir priskristi uodų ar musių“, – pastarųjų gyvių viešnagės sodyboje ji nesureikšmino.
Norėjo, kad išvažiuotų 8, o išvažiavo 10.30-11 val.
„Gal tas konfliktas nebūtų toks didelis ir man nebūtų taip skaudu, bet tai yra pirmasis mūsų sezonas po rekonstrukcijos – mes tikrai nuoširdžiai stengiamės teikti žmonėms kuo kokybiškesnes paslaugas. Todėl, kai vidurnaktį manęs pareikalavo grąžinti pinigus, man pačiai buvo labai nemalonu“, – aiškino Dž. Rasiukevičienė.
Todėl ji sakė nusprendusi grąžinti pinigus ir paprašiusi svečių 8 valandą ryto išsikelti.
„Bet tuomet man atvykus niekas nė nebandė keltis. Jie prabuvo gal iki 11 valandos. 10.30 – 11 val. Nežinau, aš manau, tai tiesiog bandymas pasinaudoti“, – svarstė ji.
Voratinkliai susidaro ir per pusvalandį: nuo šiol įspės svečius
Sodybos šeimininkė negalėjo suprasti, kodėl pamatę vorus svečiai ėmė juos fotografuoti, o ne tiesiog iš karto informavo administraciją.
„Mes juk visi esame žmonės, jei kažkas kokią klaidą padarė... Visko būna, bet jie atvyko anksti ir nieko apie tai nesakė iki vidurnakčio? Kad pas mus yra vorų, neneigiu – pas mus voratinkliai susidaro per pusdienį, o rudenį – ir per pusvalandį. Gal kažkoks nepatogumas buvo, bet jis neturi būti sprendžiamas tuo, kad jie visai nenori atsiskaityti už nakvynę“, – mano ji.
Dž. Rasiukevičienė aiškino čia įžvelgianti tiesiog norą pasinaudoti situacija ir nesumokėti už gautas paslaugas.
Paklausta, ką dabar žada daryti, sodybos šeimininkė kol kas svarstė įvairias versijas, tačiau nėra tikra, ar kreipsis į policiją, ar bandys susisiekti su svečiais ir konfliktą išspręsti taikiai.
„Taip pat galvojame sodybos aprašyme pridurti, kad tiems žmonėms, kurie bijo vorų, čia tikrai nėra tinkama vieta. Dėl to, kad mes to tikrai neišvengsime“, – sakė ji.
Pastabomis dėl aplinkos stebisi
Paprašyta pakomentuoti apsilankiusiųjų pastabas dėl esą netvarkingos aplinkos, Dž. Rasiukevičienė pakartojo – raštu svečiai jai nieko panašaus neišdėstė. Išsakyti savo nepasitenkinimą tokia forma ji aiškino paprašiusi tam, kad, jei būtų reikėję grąžinti užstatą, tai reiktų kažkaip motyvuoti Mokesčių inspekcijai.
„Iki šiol neturėjome jokių nusiskundimų dėl aplinkos, švaros ir tvarkos. Dėl valties – kai jie atvyko, buvo liūtis, ji buvo pila vandens. Specialiai jiems ji buvo išsemta, o mergina buvo labai nustebusi: „Tai ką, mes dabar turėsime su šia šlapia valtimi plaukti?“ Taip, valtis po lietaus yra šlapia. Po to jie pareiškė, kad irklai nevienodi, paprašiau darbuotojos pamatuoti, specialiai tai darėme, bet pamatėme, kad jie vienodo dydžio.
Dėl antrojo namo aukšto – iš dalies nesaugu yra. Ten dar tikriausiai turėtų būti papildomi aptvarai. Pavojinga nukristi, jei tu atidarinėji visus langus, bet juk matai, kokia situacija. Taip, jei norėsi iššokti, aišku, iššoksi. Ten galbūt ir reikėtų kokios papildomos apsaugos, tačiau pas mus nėra labai pigu, neatvyksta tokie, kurie tik švenčia ir šokinėja pro langus“, – aiškino ji.
Girdi dvi skirtingas versijas
Tuo metu Lietuvos kaimo turizmo asociacijos prezidentas Linas Žabaliūnas, paprašytas pakomentuoti, ką reikėtų daryti atsidūrus panašiose situacijose, sakė kol kas girdintis dvi skirtingas jos versijas.
„Sunku ką pasakyti nebuvus vietoje ir nemačius, kaip viskas buvo iš tiesų. Taip, susirinkimo metu mes šį klausimą iš dalies aptarėme, bet tai, kas buvo kalbėta, kiek skiriasi nuo Jūsų papasakoto svečiams likusio įspūdžio. Pradžia – panaši, tačiau mums aiškino, kad susitikimo ryte metu šeimininkė pasiūlė klientams grąžinti užstatą, tačiau kartu paprašė greitu metu išsikraustyti. Esą klientai nesutiko išvažiuoti per trumpą laiką nuo pinigų grąžinimo, jie pasiliko sodybos teritorijoje iki išvykimo laiko, nežinau, 12 valandos?“, – sakė girdėjęs jis.
Pasak L. Žabaliūno, panašių nesutarimų būna, tačiau jei klientui grąžinami sumokėti pinigai, jis privalo palikti patalpas greituoju būdu.
„Problemų kartais būna. Tarkime, pamato vietos nuotraukas internete, tačiau reali situacija kiek kitokia ir jie nėra ja patenkinti. Jei šios pastabos išsakomos operatyviai ir greitai, tai dauguma atvejų tą pačia minutę pasakoma, kad jokių bėdų, nenorime aštrinti situacijos, gadinti atostogų, depozitas grąžinamas ir paprašoma palikti teritoriją. Vieni tai padaro, kiti pinigų neima ir lieka atostogauti. Realiai – tai dviejų šalių sutarimo reikalas“, – sakė jis.
Dėl problemų pataria kreiptis iš karto
L. Žabaliūno teigimu, klientams jis nori patarti dėl problemų kreiptis nedelsiant – nekentėti ir nelaukti, nes po to jas gali būti sunku labai išspręsti.
„Dėl vorų – taip, jų būna. Visų pirma, tai gamta. Atidarius langą jie paprasčiausiai iš aplinkos patenka. Kai kurie paslaugų tiekėjai labai aiškiai įspėja dėl to, prašo nedaryti langų, nejungti šviesos vakarais. Mes gyvename gyvoje aplinkoje, todėl tokių dalykų būna. Reikia ir patiems poilsiautojams saugotis“, – įspėjo jis.
Anot asociacijos pirmininko, šią situaciją galima išspręsti bendru sutarimu, jei abi šalys to norės, arba kreiptis į kitas institucijas – vartotojų teises ar policiją.
Pasak L. Žabaliūno, šiemet tai pirmas atvejis, kai skundžiamasi dėl vorų antplūdžio kaimo turizmo sodyboje.