„Panašiai būna su skruzdėlių patinais ir patelėmis, kurie trumpą laikotarpį turi sparnus, tuomet kyla į dangų, šoka savo „šokius“, paskui ant žemės nusileidžia susiporavę ir tie sparnai nulūžta. Na, o pūkeliai, kuriuos šiomis dienomis matome – tuopų pūkai. Šiais metais šie medžiai anksti žydėjo, užmezgė vaisius ir dabar tos sėklos skraido“, – gamtoje vykstantį reiškinį paaiškina mokslininkas.
Pasak gamtininko, daugiausiai jų galima pamatyti ten, kur seni tuopų parkai. Visgi, kažkada buvusi „mada“ tuopas sodinti miestuose, užtikrina, kad ir Vilniaus centre šiuo metu galite išvysti ore sklandančių pūkelių. Jei kai kam tai atrodo romantiškas reiškinys, kiti piktinasi – esą šie pūkai ir alergijas sukelia, ir užteršia kiemus, šaligatvius. Alergologai patikina – alergijas sukelia augalų žydėjimas, o ne pūkai.
Tuopų pūkams sklęsti palankiausias sausas oras – būtent tokį ir turime šiuo metu. Jų laikotarpis – maždaug trys savaitės. Na, o S. Paltanavičius dar patikslina: „Šių pūkų skraidymas tęsis neilgai – iki pirmojo lietaus. Kaip ir dulkes lietus nuplauna, panašiai ir lajų pūkus – suplaka ir baigiasi jų kelionės“.
Tuopa nėra ilgaamžis medis, taip pat – ji labai trapi, lūži, todėl, pasak gamtos eksperto, knygų autoriaus – nėra labai vertinamas augalas: „Jos pūkais „aprūpina“ didžiulius plotus. Pūkai lengvi, gali būti toliausiai nunešti, net keletą kilometrų. Na, o mieste tikriausiai ne vienas pastebėjo, kaip pūkai prie gatvės krašto „susisukę“ į didžiulius gniužulus“.
Pasirodo, nereikia stebėti pūkų gausa pačiame mieste – tuopos kažkada buvo itin populiarūs augalai, kuriuos sodino žmonės. „Tai labai greitai augantis, aukštas, lengvai prigyjantis medis. Visgi, mano nuomone, tai nėra pats racionaliausias pasirinkimas – ypač dėl to, kad labai lengvai lūžta. Parkuose, skveruose šis augalas netgi pavojingas. Ąžuolai, liepos, klevai – geresni pasirinkimai, nes tai ilgaamžiai, tvirti medžiai“, – apie tai, kad tuopos nėra tinkamos vietovių apželdinimui, kalba S. Paltanavičius.