Tai, matyt, susiję su tuo, kad norint atvažiuoti į Baltarusiją reikia vizos. Vienkartinė Baltarusijos viza kainuoja 25 eurus, dviem kartams – 35 eurus, o daugkartinė – 60 eurų.
Beje, vertėtų nepamiršti, kad Gardino sritį galima aplankyti ir be vizos. Jos nereikia ir atskrendantiems į Baltarusiją lėktuvu, tačiau tokiu atveju, buvimo šalyje laikas ribotas – ne daugiau kaip penkios dienos.
Daugumai Lietuvos gyventojų, norinčių atvažiuoti į kaimyninę šalį, visgi reikės susimokėti už vizą. Be to, norint gauti vizą, reikia medicininio draudimo. Tai dar labiau pabrangina ir taip ne itin pigų sanatorinį poilsį Baltarusijoje.
Yra problemų ir su transportu: jeigu nėra noro ar galimybės atvykti automobiliu, tai kelionė autobusu iš Vilniaus į Naročių, užsukant į daugelį Baltarusijos miestelių ir kaimų, užtruks tris valandas ar net ilgiau.
„Per pastaruosius šešerius metus Baltarusijos sanatorijų paslaugų kainos išaugo 30–50 procentų, tiesa, ir pačios sanatorijos pasiekė naują aptarnavimo lygį. Praktiškai visos buvo suremontuotos, įsigijo naujos įrangos, įvedė SPA procedūras ir egzotiškus masažus.
Bet ir kainos pakilo, ir kai kuriose jų gali būti net didesnės nei mūsų lietuviškose sanatorijose“, – interviu DELFI sakė kompanijos „Abk Travel“ vadybininkė Žana Rybakova, užsiimanti kurortinėmis ir sveikatingumo kelionėmis.
Naročius: egzotika už šimto kilometrų nuo Vilniaus
Naročiaus arba Naručio ežeras laikomas Baltarusijos „vizitine kortele“. Čia gegužės pradžioje Baltarusijos ambasada Lietuvoje organizavo turą Lietuvos spaudos ir turizmo verslo atstovams.
Narutis užima vieną pirmųjų vietų šalyje pagal vandens skaidrumą ir švarumą. Jis yra vos už šimto kilometrų nuo Vilniaus. Aplink jį, tarsi laiko nualinti perlai, išsidėsčiusios sanatorijos: „Naročanskij bereg“, „Naročanka“, „Belaja Rus“, „Žuravuška“, „Priozernyj“ ir kitos.
Visos jos kažkuo panašos: šiuolaikinė įranga, geros medicininės procedūros, kai kurios gali pasigirti unikaliais aparatais, nuosavais mineralinio vandens šaltiniais.
Tačiau čia jaučiama ir visoms būdinga sovietmečio dvasia: nusidėvėjusi apdaila, sena santechnika, užuolaidų ir nenaujų kilimų gausa, „valgyklos“ su atitinkamu apipavidalinimu ir maitinimu. Numeriuose – televizoriai (kai kurie plokščiaekraniai) „Horizont“, taip pat vakarais jus linksminantis masinių žaidimų organizatorius, vadinamas kultūros skyriaus viršininku. Sanatorijos teritorijoje kartais galima atsitrenkti ir į paminklą Vladimirui Leninui.
Tačiau yra ir skirtumų. Moderniausia ir geriausiai suremontuota atrodo sanatorija „Priozernyj“, o štai labiausiai nuskurdusi – „Žuravuška“.
„Belaja Rus“ gali pasigirti dideliu baseinu su burbuline vonia ir gerais konditerijos gaminiais, o „Naročanskij bereg“ – moderniais gyvenamaisiais korpusais. „Naročiuje“ jus maloniai nustebins ežero artumas ir druskų kambarys, tačiau sanatorijos bare nėra pilstomo alaus, o ryškiai žalios pertvaros tarp stalų čia atrodo kartoninės.
Dauguma Baltarusijos sanatorijų klientų yra vietiniai gyventojai ir rusai. Tačiau pastaraisiais metais Rusijos gyventojai nėra labai aktyvūs, todėl Baltarusijos sanatorijos ėmė dairytis į Lietuvos pusę.
„Priozernyj“: balkoną „sugrūdo“ į numerį
Sanatorija „Priozernyj“ laikoma viena moderniausių Naročiaus krašte.
Ji buvo neseniai suremontuota, tačiau remontas atrodo neskoningai. Pavyzdžiui, kiekvienas pagrindinio pastato aukštas išdažytas kitokia spalva, ant sienų po senovei kabo plastikinės gėlės rėmeliuose.
Abejones kelia „novatoriškas“ sprendimas kai kuriuose numeriuose: pašalinta pertvara, skirianti balkoną ir kambarį, dėl ko kambarys tapo didesnis, bet… neteko balkono.
Beje, skyriai, kuriuose teikiamos medicininės paslaugos, atrodo šiuolaikiškai. Čia galima gauti balneoterapinį gydymą, fizioterapiją, yra sausos anglies dvideginio vonios, ultragarso terapija, kriosauna. Nudžiugins ir originalūs poilsio kambariai, pavyzdžiui, galima pasivolioti stilizuotoje valtyje su smėliu, o smėlis beveik kaip Palangos ir šildomas.
Sanatorijoje gydomos kraujotakos sistemos, virškinimo sistemos, kaulų ir raumenų sistemos, nervų sistemos ir kitos ligos. Yra modernus baseinas su mineraliniu vandeniu, taip pat SPA kompleksas.
„Pernai metais pas mus iš Lietuvos buvo šimtas žmonių, maždaug tiek pat iš Latvijos ir 60 iš Estijos. Iš Rusijos, žinoma, kelis kartus daugiau. Baltijos šalys domisi mūsų sanatorijomis, tačiau vizos juos glumina. Viza kainuoja nebrangiai, gauti ją nesunku, ambasada išduoda ją per vieną darbo savaitę, tad problemų neturėtų būti. Viena diena mūsų sanatorijoje su procedūromis ir maitinimu kainuoja apie 40 eurų. Gerose Druskininkų sanatorijose tai kainuoja 80–90 eurų. Taigi, pas mus du kartus pigiau“, – sako sanatorijos rinkodaros skyriaus vadovas Sergejus Nechviadovičius.
Neseniai sanatorijoje atsirado ozono terapija, smūginių bangų terapija, lazerinė lipolizė ir netgi „Kneipo takeliai“.
„Naročanka“: Baltijos šalyse nemyli rusų
Sanatorija „Naročanka“ įsikūrusi ant nedidelės aukštumos, nuo kurios atsiveria gražus vaizdas į ežerą. Kambarių fondas sudarytas iš dviejų korpusų, sujungtų pereinama galerija. Čia yra trijų, dviejų kambarių ir vieno kambario numeriai. Tačiau sanatorija stipriai nusidėvėjusi.
„Štai čia mūsų klientai gali išgerti deguonies kokteilių, šią procedūrą ypač mėgsta vaikučiai, – pasakoja vyriausias sanatorijos gydytojas. – Pas mus čia labai ekologiška, 50 kilometrų spinduliu nėra gyvulininkystės fermų ar pramonės įmonių. Iki Minsko – 150 kilometrų.“
Pasak jo, greitai sanatorijoje planuojama atidaryti speleoterapijos kabinetą ir daugiau dėmesio skirti kvėpavimo takų gydymui. Svajojama čia atvežti ir profesorius iš Minsko, jie konsultuotų kurorto lankytojus dėl įvairių susirgimų.
Registratūroje, ant sofutės, sėdi vidutinio amžiaus moteris su vaiku, iš Rusijos, prisistato Olga. Atvažiavo į „Naročanką“ iš Vladimiro srities. Sako, kad Baltarusijos sanatorijomis yra patenkinta.
„Buvau sanatorijoje „Žemčužina“ Gardino srityje, man ten patiko, tačiau nusprendžiau pakeisti aplinką ir atvažiavau čia. Ten pragyvenimas kainavo 2200 Rusijos rublių per parą už dvivietį numerį, čia – 1800 rublių, bet už liuksą. Esu patenkinta, svarbiausia, kad yra baseinas“, – sako Olga.
Moteris sanatorijoje gydosi atramos-judėjimo sistemą. Pasak jos, ji važiavo ilsėtis į Anapą, tačiau ten jai nepatiko, nes „Kaukaze blogas požiūris į rusus“.
„Į Baltijos šalis taip pat nevažiuoju, nes Baltijos šalyse į rusus žiūrima neigiamai. O čia man viskas patinka, ir maistas, ir procedūros“, – sako moteris.
Sanatorijoje yra baseinas, saunos, sporto salė, treniruoklių salė, biliardas, soliariumas, dviračių nuomos punktas, biblioteka, kino ir koncertų salė, baras.
„Žuravuška“: skubiai reikalingas remontas
Sanatorija „Žuravuška“ įsikūrusi šalia modernios vaikų stovyklos „Zubrionok“. Beje, „Zubrionok“ ir dabar vadinama baltarusiškuoju „Arteku“. Ir tikrai pelnytai. Vaikai, nors ir išmuštruoti (tuo jie labai primena pionierius), tačiau ilsisi puikiomis sąlygomis: šiuolaikinės gyvenamosios patalpos, puikios pavėsinės, puikus medicinos ir gydymo centras, liaudies buities muziejus ir net nuosava mokykla.
O štai „Žuravuška“ pastebimai atsilieka, užtat čia akivaizdžiai pigiau. Pragyvenimas su procedūromis ir maitinimu sanatorijoje ne sezono metu kainuoja apie 20 eurų, vasarą – 22 eurus, puikiai suremontuotame svečių namelyje ant ežero kranto – atitinkamai 32 ir 36 eurus.
„Jūs atvažiavote kiek ne laiku, nes korpusas remontuojamas, netgi, galima sakyti, rekonstruojamas. Vandens gydyklos praktiškai visiškai uždarytos. Viskas keičiama, įskaitant vonias – viskas bus nauja. Todėl šiek tiek ankšta ir purvina.
Dalį procedūrų laikinai perkėlėme į kitus korpusus. Žmogus perka kelialapį ir gauna vadinamąjį socialinį standartą, kuris visur vienodas, ar tai būtų garsusis „Priozernyj“, ar mes – standartas vienas ir tas pats“, – pasakoja sanatorijos vyriausias gydytojas Valerijus Nachodka. Ir priduria, kad komforto ir maitinimo lygis, žinoma, skiriasi, tačiau „aparatai ir metodika – tie patys“.
Pasak jo, sanatorija „Žuravuška“ orientuojasi į trijų profilių susirgimus: širdies ir kraujagyslių, atramos-judėjimo ir kvėpavimo sistemų.
„Pacientai gali atvažiuoti į sanatoriją ir neužsakę procedūrų, ir jau vietoje išsirinkti vieną, dvi ar daugiau procedūrų. Informacija yra mūsų tinklalapyje, tiesa, ten daug painiavos, galbūt jį perdarys, tada bus aiškiau. Nemėgstu mūsų tinklalapio, jį padarė su mumis nepasitarę“, – skundžiasi vyriausias gydytojas.
Sanatorijoje atliekamos SPA procedūros, tačiau nėra nuosavo SPA centro. „Mes neturime leidimo įrengti SPA salono. Kaip šis pastatas buvo pastatytas prieš 25 metus, taip jis ir stovi. Numatyta rekonstrukcija, bet ne papildomos statybos“, – patikslina V. Nachodka.
Sanatorijos gyvenamosios patalpos standartinės, užtat dviejų aukštų kotedžas prie ežero stebina euroremontu. Čia viskas nauja ir modernu, yra židinys ir biliardo stalas.
Lietuvius trikdo vizos
„Su Baltarusija mes dirbame seniai, apie dešimt metų, ir pradėjome su ja dirbti dar tais laikais, kai Baltarusijos sanatorijos išėjo iš valstybinių struktūrų į laisvą rinką“, – pasakoja Ž. Rybakova.
Ji pažymi, kad buvo metas, kai Baltarusijos sanatorijos buvo konkurencingos, lyginant su Lietuvos. Tada medicininių turistų skaičius iš Lietuvos į kaimyninę šalį išaugo.
„Tačiau prieš maždaug šešerius metus Baltarusijos sanatorijų paslaugų kainos išaugo 30–50 procentų, tiesa, ir pačios sanatorijos pasiekė naują aptarnavimo lygį. Praktiškai visos buvo suremontuotos, įsigijo naują įrangą, atsirado SPA procedūros ir egzotiški masažai. Bet ir kainos pakilo, ir kai kuriose jų gali būti net didesnės nei mūsų lietuviškose sanatorijose“, – konstatuoja Ž. Rybakova.
Ekspertė mano, kad šios sanatorijos išsaugojo medicinos bazę ir rimtą požiūrį į turisto gydymą: „Jos netapo komercinėmis įmonėmis, kurių nedomina galutinis rezultatas. Žmogiškasis faktorius čia atlieka svarbų vaidmenį – ir gydytojai, ir medicinos seserys laikosi individualaus požiūrio į klientus. Be to, turistai ten niekada nenuobodžiauja, ten vyksta kultūrinis darbas, ko Lietuvos sanatorijose nėra. O Baltarusijoje organizuojami koncertai, viena sanatorija eina pas kitą į svečius, visi šoka ir dainuoja.“
Pasak jos, Lietuvos gyventojus trikdo vizos gavimo procedūra, transporto problemos. Be to, Lietuvoje šios sanatorijos prastai žinomos.
„Ir apskritai, Lietuvos gydytojai nenukreipiami sanatoriniam-kurortiniam gydymui, o juk kiekvienam žmogui reikia važiuoti tik į tą sanatoriją, kurioje jam padės. Kita vertus, Lietuvos turistui būdingi aukšti reikalavimai, jis įpratęs prie aukštos paslaugų kokybės, nes pas mus čia visur prabanga ir spindesys, o kai kuriose Baltarusijos sanatorijose galbūt dar nėra tokio lygio, tačiau žmonės paprastai savo apsilankymo pabaigoje sako, kad svarbiausia ne tai, kur gyveni, o su kuo ir kokias emocijas gauni. O šis teigiamas emocinis fonas dar suteikia ir gydomąjį poveikį“, – įsitikinusi Ž. Rybakova.
Ji lygina, kad Karlovi Varuose kurortinis gydymas istoriškai turi gilias tradicijas, o štai Baltarusijos sanatorijoms teko patirti daug sukrėtimų, juk iki tol joms nereikėjo galvoti apie tai, kaip išgyventi ir kaip pritraukti turistus.
„Tačiau mane stebina tai, kaip sumaniai jos susidoroja su sunkumais ir lipa į europinį lygmenį. Juk tame pačiame Lietuvos Birštone kažkada buvo aštuonios ar devynios sanatorijos, o liko tik dvi. Tik dabar, štai, trečią pastatė. O Naročius išstovėjo, čia nebuvo uždaryta nei viena sanatorija, tai džiugina“, – sako turizmo firmos atstovė.
Ji pasakoja, kad Ukrainos Truskavecė neprarado savo klientūros ir ten yra sanatorijų, kuriose vietas reikia rezervuoti prieš tris mėnesius.
„Visos sanatorijos Truskavecėje yra specializuotos. Visi mes žinome Truskavecės mineralinį vandenį „Naftusia“, tačiau ne visos sanatorijos turi savo mineralinį šaltinį, iš kai kurių reikia eiti į miesto centre esančią biuvetę ir čia gerti mineralinį vandenį. Juk šis vanduo netransportuojamas, jį reikia gerti šviežią. Mūsų viena klientė, dėl karinių veiksmų Ukrainoje, labai bijojo ten važiuoti, tačiau grįžusi pasakė, kad viskas buvo gerai ir skrandžio opos gydymas padėjo. Labai dažnai žmonės bijo, bet veltui, ten viskas gerai“, – patikino Ž. Rybakova.