45 metrų aukštis. 300 laiptelių. Tiek teks užkopti norint pamatyti vaizdą nuo aukščiausio Lietuvoje apžvalgos bokšto Birštone. Bokšto statybos truko kiek mažiau nei vienerius metus.
Bokšto idėja kilo architektams Donatui Malinauskui ir Vytautui Putnai. Pradžioje planuota, kad bokštas bus apie 40 m aukščio, tačiau vėliau nuspręsta statyti kiek didesnį.
„Siekiant, kad geriau atsivertų vaizdas į Nemuno kilpas, apžvalgos aikštelės aukštis pakeltas į 45 m. Apžvalgos aikštelėje suprojektuoti ir sumontuoti skaidrių konstrukcijų grūdinto stiklo berėmiai
turėklai, kurie atlaiko 2kN šoninio vertimo jėgą, tai yra, jie iš tiesų labai tvirti ir saugūs. Vaikai ir aukščio prisibijantys lankytojai galės grožėtis gamtovaizdžiu iš tolėliau – turėklai neužstos jiems vaizdo. Lietuvoje tai pirmas apžvalgos bokštas, kuriame sumontuoti tokie skaidrių konstrukcijų turėklai. Nuo saulės lankytojus dengs keturšlaitis stogas – toks pat kaip tradicinių senųjų medinių gynybinių pilių sargybiniuose bokštuose“, – sako D. Malinauskas.
Bokštas matomas jau gerokai prieš Birštoną, nes jis stovi ant kalvos.
„Medžiagas ir spalvinius sprendimus diktavo bokšto idėja – statyti jį kaip stogastulpį, Pasaulio
Medžio simbolį, maksimaliai remtis tradicine architektūra. Todėl šis bokštas kiek primena varpinę
ar ant kalvos stovinčios pilies sargybos bokštą. Bokšto išorėje dominuoja natūrali mediena, sukurianti pilkos ir baltos spalvos derinius su šviesia stogo danga. Taip tradicinėje lietuvių architektūroje sendintų tamsių rąstų sienoje šviesdavo baltos langinės ir namus puošdavo valcuoti stogai. Natūralaus maumedžio tašų ažūras veikiamas saulės spindulių ne tik taps atsparesnis mikroorganizmų ir atmosferos poveikiui, bet ir pasidengs sendinto medžio spalvų gamomis nuo pilkos iki saulės nudegintos rudos spalvos – visai kaip tradicinių lietuviškų trobesių rąstų sienos. Be to, maumedžio tašų ažūras gali būti matomas dvejopai, priklausomai nuo žiūrėjimo kampo: vienu atveju jis kiaurai perregimas, kitu – atrodo tarsi aklina siena. Bokštas taip pat turi ir vidinį apvalkalą – šerdį – simbolizuojantį žemės mantiją. Čia buvo neatsitiktinai panaudotas savaime oksiduojantis perforuotas plienas su platinos sluoksniu – šis metalas chemine sudėtimi ir spalva artimas žemės gelmėse stūgsiančiam moliui“, – pasakoja architektas D. Malinauskas.
Skaičiuojama, kad statant bokštą maumedžių tašų iš viso buvo sunaudota 38 kubiniai metrai. Jų bendras ilgis siekia apie 7 km, o visus juos pritvirtinti prireikė 10 tūkst. varžtų. Bokšto konstruktyvą sudaro erdvinė metalinių profilių konstrukcija. Šioms konstrukcijoms ir varžtiniams sujungimams sunaudota 111,6 tonų metalo.
„Nesiekėme, kad bokštas būtų modernus ar turėtų išskirtines konstrukcijas. Labiau norėjome, kad
bokštas taptų mūsų žvilgsniu į Lietuvos praeitį, kad jis taptų krašto istorijos tąsa bei tarnautų mūsų
gamtos grožio skleidimo tikslams. Saugomose teritorijose turėtų būti kiek kitokia nei įprasta
architektūros filosofija. Juk Nemunas ilgus amžius saugojo Lietuvą nuo kryžiuočių ir kitų
užpuolikų!“, – pasakoja D. Malinauskas.
Vienu metu bokšte galės lankytis 40 žmonių.