„Bix“ koncertas Merkinės dvarvietėje surengtas kaip trečius metus iš eilės organizuojamų senovės dienų „Samanos“ renginys. „Merkinės fabriko“ šeimininkai Laisvė ir Vytaras Radzevičiai atgaivino pirmą kartą dar 1935 metais Merkinėje vykusias senovės dienas, kuriose anuomet apsilankė net ir prezidentas Antanas Smetona.
Kai viskas jau buvo parengta šventei, naktį iš penktadienio į šeštadienį Merkinę užklupo stipri liūtis su vėjo gūsiais, išvarčiusiais mugės prekiautojų ir amatininkų palapines.
„Ryte pamatėme baisų vaizdą. Jau išsigandau, kad viską teks atšaukti, bet labai šauniai pagelbėjo viename iš dvarvietės pastatų dirbantys ukrainiečiai statybininkai. Jiems pavyko viską iš šventės pradžios atstatyti“, – kalbėjo L. Radzevičienė.
Kaip kasmet, „Samanose“ pagrindinis dėmesys skirtas Dzūkijos kultūrai, edukacijoms, archeologijai ir paveldui. Merkinės krašto muziejaus vadovas dr. Žygimantas Buržinskas pasakojo apie archeologinius tyrimus ir radinius Merkinės dvarvietės teritorijoje bei parodė smalsuoliams, ką įdomaus ten yra iškasęs. Gamtininkas dr. Mindaugas Lapelė kalbėjo apie praeities ženklus Merkinės gamtoje.
V. Radzevičius gamino ir svečiams siūlė paragauti senovinius patiekalus. Visi, kam buvo smalsu, kas yra ta daugelyje literatūros kūrinių ir senuose raštuose minima putra, galėjo už 3 eurus gauti dubenį šios raugintų miltų sriubos ir įsitikinti, kad šiais laikais lietuviai valgo skaniau.
Visą dvarvietę užpildžiusioje mugėje dalyvavo ne kiniško šlamšto perpardavinėtojai, o tik kruopščiai atrinkti Dzūkijos regiono amatininkai pristatę savo rankų darbo papuošalus, medžio gaminius, keramiką, pintines, beržų sulą, putinų ir pušų sirupą, kojines su išmegztu Merkinės vienaragiu, riešutų kremus, šitakius, gintaro dirbinius, natūralią kosmetiką, muilus, vietos maisto produktus. Tik sūriai atkeliavo iš Lenkijoje veikiančio ūkio, bet ir juos atvežė druskininkietė, nutekėjusi į kaimyninę šalį ir ten įkūrusi savo sūrinę.
Vos pasibaigė 2023 metų sėkmingiausios amatininkės Virginijos Sebestinienės krepšių pynimo pamoka, visi jau skubėjo į skulptoriaus, ginklakalio Adomo Svikliaus kalvystės ir senovinių ginklų gamybos edukaciją. Tautodailininkė Danutė Juškienė atskleidė siūlų dažymo augalais paslaptis, „Molio minklės“ gamino distilatą, Ritą Valiukevičienė pasakojo ir rodė lino kelią, o Algirdas Juškevičius stebino senųjų medinių žaislų istorijomis.
Vėlyvą tvankią popietę pusę dangaus Vakarų pusėje uždengė tamsūs debesys ir jau atrodė, kad nepavyks išvengti dar vienos liūties. Bet tuomet į sceną išėjo ypatingą santykį su gamtos jėgas valdančiais pagonių dievais turintis Merkinės etnokultūros klubo „Kukumbalis“ kolektyvas. Jų koncerto pabaigoje, nuskambėjus dainai apie audrą, debesys kažkokiu paslaptingu būdu aplenkė Merkinę ir virš slėnio bei piliakalnio vėl nušvito saulė.
Kad ateityje gamta nepyktų ant „Merkinės fabriko“ ir „Pasaulio puodų“, vienas iš „Kukumbalio“ vadovų Vytautas Černiauskas padovanojo Laisvei ir Vytarui paties išdrožtą sodo deivės statulą. Paklaustas, koks tos deivės vardas, V. Černiauskas teigė, kad naujieji šeimininkai patys turės ją pavadinti.
Tačiau labiausiai publika laukė grupės BIX koncerto ir specialiai Merkinei sukurtos dainos premjeros. Ieškodamas įkvėpimo kūrybai „Bix“ lyderis Saulius Urbonavičius-Samas netgi sudalyvavo Ž. Buržinsko ekskursijoje po Merkinę ir susižavėjo didinga miesto istorija.
„Ta istorija man surezonavo. Daina – apie tai, kas čia buvo ir dar laukia. Apie tai, kaip atsilaikėme. Todėl tai nėra linksmas kūrinys, kaip prie ežerėlio. Šiandien gera gyventi, linksmintis, bet yra „Bix“, kurie primena istoriją. Tos dainos dar niekas negirdėjo, gal tik mano kaimynai, kai ją kūriau“, – pasakojo Samas.
