Tinkamas naudojimas padės išvengti ligų
Kai kalba pasisuka apie būdą atsivėsinti namuose, prieš akis atsiveria oro kondicionieriaus arba ventiliatorius. Tai – bene dažniausi prietaisai, namuose užtikrinantys trokštamą vėsą. Vis dėlto, šios priemonės ne tik padeda kovoti su aukšta patalpų temperatūra, bet ir gali nemenkai sutrikdyti sveikatą. Ypač – daugelio pamėgtas oro kondicionierius. Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) Visuomenės sveikatos saugos skyriaus vedėja Irena Taraškevičienė aiškina, kad labai svarbu palaikyti tinkamą aplinkos temperatūrą. Tai reiškia, namų negalima atvėsinti per daug – tai gali padaryti žalos sveikatai.
„Lietuvos higienos norma „Gyvenamųjų ir visuomeninių pastatų patalpų mikroklimatas“ nustato, kad gyvenamosiose patalpose šiltuoju metų laiku oro temperatūra gali siekti 18–28 laipsnius. Tai yra optimali temperatūra, prie kurios žmogaus organizmas geba prisitaikyti ir jaustis komfortiškai.
Kai lauko temperatūra yra ypač aukšta, patariama per daug neatšaldyti patalpų ir vengti per didelio temperatūrų skirtumų: rekomenduojama, kad skirtumas tarp lauko ir vidaus temperatūros būtų ne didesnis nei 12 laipsnių. Per didelis temperatūrų skirtumas gali sukelti peršalimo simptomus“, – aiškina ji.
Vis dėlto, nepakanka tik tinkamai nustatyti temperatūrą. Kaip aiškina NVSC specialistė, svarbu ir tai, kur bus nukreipta kondicionieriaus oro srovė: „Rekomenduojama kondicionieriaus šalto oro srovę nukreipti aukštyn, nes šaltas oras yra tankesnis nei šiltas, tad jis yra linkęs nusileisti žemyn. Šaltą orą nukreipus žemyn, bus geresnė oro cirkuliacija.“
Labai svarbu atsiminti ir tai, kad kondicionierių reikia nuolat prižiūrėti. Tai nurodyta ir gamintojo instrukcijose, kuriose galima rasti ir konkrečius nurodymus, kaip tai tinkamai daryti. Nuolatinė priežiūra reikalinga ne tik siekiant užtikrinti ilgą prietaiso veikimo laiką, bet ir saugant sveikatą.
„Kondicionavimo įrenginius būtina prižiūrėti taip, kaip nurodo gamintojas. Ypač būtina atkreipti dėmesį į jo valymo reikalavimus, vandens temperatūros palaikymą. Priešingu atveju, įrenginyje gali įsiveisti bakterijų, pavyzdžiui, legionelių“, – sako I. Taraškevičienė.
Galiausiai, derėtų nepamiršti, kad net jei kondicionierius yra tinkamai naudojamas ir prižiūrimas, jis patalpose neužtikrina šviežio oro, kuris yra būtinas žmogaus sveikatai palaikyti. Todėl patalpas būtina vėdinti.
„Patalpų vėdinimas ir patalpų kondicionavimas nėra tas pats. Kondicionavimo sistemos priklausomai nuo modelio ir pasirinktos funkcijos vėsina, drėkina patalpų orą, kt. O vėdinimo tikslas – pakeisti patalpų orą, t. y. „seną“, nusistovėjusį orą pakeisti šviežiu, švariu oru. Vėdinimas gali būti natūralus (atidarius langus) arba dirbtinis – įrengiant mechanines vėdinimo sistemas. Vėdinant patalpas iš jų pasišalina susikaupusios kenksmingos medžiagos, per didelė oro drėgmė, užkertamas kelias atsirasti pelėsiui ar kitiems mikroorganizmams“, – teigia NVSC specialistė.
Siūlo alternatyvas
Paklausta, kokias alternatyvas būtų galima rinktis vietoje kondicionieriaus, šio neturint ar siekiant vėsintis sveikatai palankesniu būdu, I. Taraškevičienė sako, kad čia gali padėti „vėsus dušas, šlapi marškinėliai atvėsina kūną, bet nepakeičia oro temperatūros patalpose. Kad patalpos kuo mažiau įkastų, pirmiausia reikėtų dengti langus, pavyzdžiui, užuolaidomis. Kai kuriose pietų šalyse tam naudojamos langinės. Jeigu yra vėsesnių kambarių, galima laikyti duris atidarytas į vėsesnius kambarius. Dar gali būti naudojamas vandens rūkas“.
Rinkoje yra ir kitų alternatyvų, kurios efektyviai keičia mums įprastus oro kondicionierius. „TENKO Baltic“ pardavimų vadovas Mindaugas Budrys pasakoja, kad štai kapiliarinių vamzdelių vėsinimo-šildymo technologijos sistemą galima laikyti natūralumo viršūne.
„Vamzdeliais tekantis šaltas vanduo vėsina paviršius (dažniausiai lubas arba sienas), o šie tolygiai ir be jokio tiesioginio oro pūtimo ar triukšmo atiduoda vėsą į patalpas. Esminis šios sistemos privalumas yra tai, kad naudojant tokią sistemą užtikrinamas patalpų mikroklimatas, kadangi vėsa tolygiai pasiskirsto patalpose be oro judėjimo (pūtimo). Oro pūtimas į žmogų sukelia didelį diskomfortą, ko pasekoje pradedame sirgti – skaudą gerklę, [vargina – aut past.] kvėpavimo takų problemos, slogavimas ir kt.
Atkreipkite dėmesį, kad kur stovi kondicionierius, nei namie, nei ofiso patalpose, šalia žmogus stengiasi nesėdėti ir kiek leidžia galimybės būna toliau nuo šios vietos. Kitas svarbus niuansas, kad įprastos vėsinimo sistemos skleidžia triukšmą, o kapiliariniai kilimėliai neskleidžia jokio garso, tad joks pašalinis triukšmas neerzina ir netrukdo ramiam darbui, poilsiui ar miegui“, – apie galimą namų vėsinimo alternatyvą pasakoja jis.
Kaip pasakoja M. Budrys, ši sistema patraukli dar ir tuo, kad kapiliariniai kilimėliai dažnu atveju paslepiami į pastato konstrukcijas ir nėra jokio išorinio daikto, kuris kabėtų patalpoje ant sienos, taip sudarydamas nereikalingą patalpos interjero detalę, priešingai nei oro kondicionierių atveju. Be to, pasak pašnekovo, ši sistema nereikalauja priežiūros – nereikia valyti filtrų ar kitų jos komponentų.
„Kadangi sistemoje turi cirkuliuoti vėsus vanduo, reikalingas ir vėsos šaltinis, įrenginys, kuris pagaminą vėsą, todėl idealiai tinka įsirengti kapiliarinių kilimėlių sistemą kartu su šilumos siurbliais. Idealus sprendimas naudoti gruntas–vanduo šilumos siurblius, kuomet vėsa iš įrengtų gręžinių paimama beveik nemokamai, tokia sistema yra apie 5 kartus efektyvesnė nei įprasti kondicionieriai.
Sistema yra parenkama individualiai kiekvienam pastatui, namui ir patalpai, tad svarbu įsivertinti visas įrengimo galimybes. Sistemos įrengimas yra gana paprastas – kapiliarinių kilimėlių sistemą galima pritaikyti beveik visuose pastatuose. Ši sistema gali būti montuojama virš gipso kartono plokščių lubose, gali būti montuojama prie lubų ir užtinkuojama, galima ją montuoti atvirai virš pakabinamų ažūrinių lubų ar virš medžio tašelių. Tad priklausomai nuo pastato paskirties, numatyto interjero sprendimų galima numatyti ir reikalingą būsimos sistemos tipą“, – sako M. Budrys.