Taisyklės neretai yra, bet jų laikosi ne visi
Jūratė Lukoševičienė, „Verslo etiketas“ paskyros kūrėja, sako, jog, keičiantis visuomenei, keičiasi ir požiūris į darbinę aprangą: ji tampa laisvesnė, ne tokia įpareigojanti. Nebėra aiškios aprangos atskirties tarp visuomenės sluoksnių, pozicijų:
„Ypatingai laisvas aprangos kodas dominuoja tarp jaunesnės kartos atstovų, kurie, nepaisydami užimamos pozicijos ar darbinių funkcijų, nešioja drabužius, labiau atspindinčius jų asmenybę, pomėgius, gyvenimo būdą“, – kalba verslo etiketo ekspertė.
Anot pašnekovės, jei stebėtume aprangos tendencijas privačiame sektoriuje, ypatingai „start up“ darbo aplinkoje, drąsiai galima teigti, jog darbinė apranga niekuo nesiskiria nuo laisvalaikio drabužių. Tokia darbinė aplinka atspindinti organizacijos kultūrą – jaustis laisvai darbe kaip ir namie. Beveik išnyksta riba tarp darbo ir laisvalaikio. Reikalavimai žmogaus aprangai nebėra taip aiškiai išreikšti, siekiama, jog žmogus jaustųsi patogiai, laisvai.
Aprangos pasirinkimas gali nulemti net karjeros sėkmę
Tuo tarpu labiau formalioje darbo aplinkoje, pvz. banke, valstybinėse institucijose, neretai reikalavimai darbinei aprangai yra aprašyti darbo taisyklėse ar pan:
„Visi darbuotojai yra supažindinami su aprangos taisyklėmis, bet tikrai ne visi jų laikosi. Svarbu atkreipti dėmesį, kad tos taisyklės būna kurtos prieš gerą dešimtmetį ir neretai abstrakčios. Darbuotojai susipažįsta su jomis tik pradėję dirbti ir vėliau neretai rengiasi, kaip supranta arba pasižiūri, kaip rengiasi kolegos, vadovai. Tam, kad neatsirastų darbo aprangos etiketo klaidų, svarbu aiškiai apsibrėžti darbovietės aprangos taisykles, kurios atspindėtų įmonės kultūrą ir pristatytų įmonę taip, kaip ji nori save pozicionuoti rinkoje.“
Nors vasarą norisi rengtis kuo paprasčiau, tačiau jei darbo aplinka įpareigoja bendrauti su klientais, dirbate vadovaujantį darbą ar apskritai siekiate karjeros darbe, pasak J. Lukoševičienės, svarbu atkreipti dėmesį į savo aprangą:
„Tokiu būdu ne tik pristatote save kaip žmogų, specialistą, bet ir išreiškiate pagarbą savo kolegoms, vadovams, klientams. Ne paslaptis, kad svarstant darbuotoją į naują poziciją ar norint jį/ją paaukštinti pareigose, įvertinami ne tik darbo rezultatai, bet ir tai, kaip žmogus save pristato organizacijoje. Tam nemažą įtaką darbo žmogaus apranga, higiena.“
Vasaros mados darbe ir ko tikrai derėtų vengti
O štai ir keletas neretai įvairiose darbovietėse matomų aprangos pavyzdžių bei verslo etiketo specialistės komentarai:
Moterys dėvi sijoną ar suknelę, bet nebedėvi pėdkelnių: „Darbe, dirbant su klientais, yra būtina nešioti pėdkelnes. Karštomis dienomis gali pagelbėti 5, 8 ar 11 denų modeliai, kurie beveik nepastebimi ir nesudaro tokio „šiltnamio efekto“. Jei labai nesinori nešioti pėdkelnių, tuomet gali „pagelbėti“ vasariniai ilgesni sijonai ar tinkamos biurui suknelės, kurios padeda paslėpti kojas be pėdkelnių“, – pasakoja pašnekovė.
Drabužiai be rankovių (nuo pečių apnuoginta arba tik petnešėlės): darbe, sako J. Lukoševičienė, nereikėtų vilkėti pernelyg pečius, nugarą ar pilvą apnuoginančiais drabužiais. Palaidinių iškirptė taip pat neturėtų būti pernelyg gili.
Palaidinė, išduodanti liemenėles spalvą po ja: „Peršviečiami drabužiai gerai atrodo tik paplūdimyje. Ruošiantis į darbą, tokių palaidinių reikia vengti. Jei vis tik tokią palaidinę užsidėjote – būtina sąlyga, kad prie jos kruopščiai priderinsite tos pačios spalvos liemenėlę.“
Sijonai virš kelių: specialistės teigimu, itin svarbu pasirinkti tinkantį sijono ar dieninės suknelės modelį bei ilgį – 5 cm iki kelių sijono ilgis dalykinėje aprangoje jau laikomas mini, o kai kuriose situacijose yra neleistinas ar nepageidautinas: „Rekomenduojama nešioti sijoną optimalaus ilgio – kai jis baigiasi ties ploniausia kojų vieta – iškart po keliais. Neturėtų būti taip, kad atsisėdus sijonas taptų mini.“
Vyrų marškiniai trumpomis rankovėmis: patys marškiniai jau iš savęs formuoja oficialų įvaizdį, bet trumpos rankovės, kalba J. Lukoševičienė, marškinius paverčia sportiškais ir labiau tinkančiais laisvalaikiui: „Jeigu jau turite tokį modelį, vilkėkite juos su švarku, tik ne vienus ir ne su kaklaraiščiu. Darbinėje formalioje aplinkoje rinkitės marškinius ilgomis rankovėmis, kurias galima esant karštam orui paraitoti iki alkūnės, o atvėsus išleisti, kad rankogaliai išlįstų iš po švarko 1 -1,5 cm.“
Vyriški šortai: Čia „Verslo etiketas“ paskyros kūrėja – kategoriška: „Darbinėje aplinkoje šortai nėra dėvimi, geriau rinktis šviesias kelnes.“
Vyriškos/moteriškos basutės: šiandieninis etiketas, anot pašnekovės, labai pasikeitęs ir laikoma, jog basutes galima užsidėti prie dalykinio kostiumėlio. Tokiu atveju ypatingai svarbu atkreipti dėmesį į kojų higieną ir kulno aukštį: „Vis tik labiau formalioje aplinkoje basutės ir sandalai nėra priimtini. Batai turėtų būti su uždaru priekiu, bet gali būti su atviru kulnu. Aukštakulnių pakulnė – ne aukštesnė nei 6-8 cm, masyvių platformų darbe vertėtų vengti.“
Po marškiniais vyrai nedėvi apatinių marškinėlių: pasak kalbintos etiketo specialistės, darbo aplinkoje po klasikiniais marškiniais būtina nešioti apatinius marškinius. Svarbu, kad apatiniai marškiniai niekada neišlįstų. Renkantis formą, reikia atsižvelgti, ar bus ryšimas kaklaraištis, ar ne. Jei ryšimas – marškinėlius galima pasirinkti ir uždaresne apykakle, jei neryšimas – marškinėlius reikėtų rinktis V formos apykakle.
Moters iškirptė: „Verslo aplinkoje iškirptė neturėtų rėžti akies. Galimas gylis – plaštaka nuo krūtinės arba, jei tai marškiniai, dvi atsegtos marškinių sagutės“, – kalba J. Lukoševičienė.