Dėl šių susirgimų vos telpa į ligonines: pats metas į kebabus ir šašlykus pažiūrėti kitomis akimis

Vasaros metu poliklinikose – apsinuodijusių žmonių antplūdis. Dėl netinkamo temperatūrinio režimo ar nepakankamos higienos maisto produktuose susidaro puikios sąlygos daugintis virusams ir bakterijoms. Suvalgius tokio maisto, susergama, nes virusai ar bakterijos sukelia skrandžio ir žarnyno uždegimą. Ką darome ne taip, kad vasarą apsinuodijusių gretos taip išauga?

Vasaros metu ligoninėje trūksta vietų

Apsinuodijimai gali būti dvejopi – virusiniai ir bakteriniai. Virusiniai apsinuodijimai netrunka ilgai ir būna lengvesni, simptomai pasireiškia praėjus vos kelioms valandoms po apkrėsto maisto suvartojimo: silpnumas, pilvo skausmas, vėmimas, viduriavimas. Toks apsinuodijimas praeina savaime, be gydymo, tačiau visai kas kita – bakterinis apsinuodijimas.

Apsikrėtus bakterine žarnyno infekcija, pasireiškia karščiavimas, intensyvus pykinimas ir viduriavimas, spazminiai pilvo skausmai. Šiuo atveju simptomai patys savaime nepasitraukia, įprastai skiriami antibiotikai.

Vasarą Santaros klinikų infekcinių ligų gydytoja Gabrielė Gaižutytė gali pavadinti žarnyno infekcijų sezonu. Taip yra dėl to, nes būtent šiuo metu žmonės pradeda daugiau keliauti ir pamiršta tinkamai laikyti maistą: mažiau naudojamasi šaldytuvu, o gamtoje kepama mėsa ne visuomet paruošiama tinkamai. Taip padaugėja bakterinių infekcijų, nors kitais metų laikais klinikoje dažniau skundžiamasi virusinėmis infekcijomis.

„Ligoninėje vasaros metu nuolat trūksta vietų – turime daug pacientų. Žiemos metu jų sumažėja, o vasaros metu lovos būna užpildytos žmonėmis, susidūrusiais su žarnyno infekcijomis“, – situaciją komentuoja G. Gaižutytė.

Dažniausiai dėl visko kalti kebabai

O kokie produktai ir gaminiai dažniausiai būna kalti dėl apsinuodijimo maistu? Infekcinių ligų gydytoja atskleidžia, kad daugeliu atvejų dėl sukeltų bakterinių infekcijų kalti kebabai ir šašlykai.

„Į kliniką atvyksta kebabų ir šašlykų prisivalgę žmonės. Kaip tik savaitgalis, taip, žiūrėk, pirmadienį jau viduriuoja, jau sekmadienio naktį bloga pasidaro. Ypač kalti vištienos šašlykai – kiaulienos šašlykus žmonės moka iškepti geriau. O dėl kebabų – nežinau, ar maisto kontrolė juos pakankamai gerai stebi. Kiekvieną dieną į kliniką kreipiasi 3-4 žmonės. Nežinau, kur jie juos valgo, bet nusiskundimų sulaukiame ištisus metus“, – teigia G. Gaižutytė.

Infekcinių ligų gydytoja perspėja vasaros metu atidžiau žiūrėti ne tik į mėsos laikymą ir ruošimą, bet ir į kiaušinius. Anot jos, ypač rizikuoja tie, kurie mėgsta gerti juos žalius – gydytoją stebina, kad iki šiol vis dar atsiranda tai darančių, kurie vasaros metu taip pat dažnai skundžiasi bakterinėmis infekcijomis.

„Žarnyno infekcija pasireiškia praėjus 6-48 valandoms nuo to laiko, kai buvo suvalgytas netinkamas maistas. Priklausomai nuo bakterijų rūšies, pažeidžiama žarnyno gleivinė, sukeliamas elektrolitų ir vandens disbalansas. Dėl šių priežasčių žmogus pradeda viduriuoti“, – aiškina infekcinių ligų gydytoja.

Dažniausi simptomai – pykinimas, viduriavimas, apetito stoka. Dažniausias padarinys, lydintis pasigavus bakterinę žarnyno infekciją – dehidratacija. Tam, kad būtų atstatytas skysčių deficitas, kartais tenka atsigulti ir į reanimaciją. Pasitaiko ir tokių atvejų, kuomet salmoneliozė pažeidžia inkstus ar širdį, tačiau tokie atvejai dažnesni vyresnio amžiaus žmonėms.

„Apsinuodijimams jautresni vyresnio amžiaus žmonės, tačiau jie į gamtą kepti šašlykų vyksta rečiau. Todėl dažniau sulaukiame jaunų arba vidutinio amžiaus žmonių“, – nurodo G. Gaižutytė.

Mėsa ir pienas, ne šaldytuve laikyti daugiau nei valandą – pavojingi

Tuo metu klinikos „Endemik“ šeimos gydytoja Elena Šopytė pastebi, kad apsinuodijimo maistu atvejų pagausėja dar neatėjus vasarai. Anot jos, iš tiesų šį pagausėjimą galima stebėti dar pavasario pradžioje, kuomet temperatūrų vidurkis pasiekia pliusinę temperatūrą.

Taip atsitinka todėl, nes mūsų šalyje žmonės žiemos metu dažnai maisto produktus vis dar įpratę laikyti ne šaldytuve, kur palaikoma tinkama nuolatinė temperatūra, o balkonuose, lauko sandėliukuose. Dažnai ne iškart sureaguojame, kai oro temperatūra naktį pakyla ir taip lauke laikomi maisto produktai sugenda, todėl juos suvartojus apsinuodijama.

„Antrasis šių ligų bumas būna vasarą, kai orai būna ypač karšti, žmonės daug laiko leidžia gamtoje, o ten būdami, žinoma, išalksta, todėl vartoja savo iš namų pasiimtą maistą, kuris būna praleidęs visą karštą dieną ne šaldytuve. Taip pat dažnai pamirštame, kad nesvarbu, kur valgome – prieš valgį būtina nusiplauti rankas, ko nepadarius labai didėja rizika susirgti įvairiomis žarnyno infekcijomis. Nesant galimybės nusiplauti rankų, reikėtų bent nuvalyti jas drėgnomis servetėlėmis ir nusausinti“, – aiškina ji.

O kokie produktai dažniausiai kalti dėl apsinuodijimų? Pagal besiskundžiančių pacientų atsiliepimus „Endemik“ klinikoje, šeimos gydytoja pavojingiausiais įvardina pieno ir mėsos produktus.

„Reiktų nepamiršti, kad ne šaldytuve laikomas maistas genda ypač greitai – jei lauke temperatūra nesiekia 30^oC, mėsa ir pieno produktai gali būti ne šaldytuve iki 2 val., tačiau jei lauke oro temperatūra viršija 30^oC – mėsos ir pieno produktai gali sugesti per maždaug 1 val. laiko. Taigi, tai labai trumpas intervalas, per kurį maistas turi būti suvartotas, o norint maistą kažkur vežtis ir valgyti tik po keleto valandų, visada rekomenduojama jį laikyti specialiuose kelioniniuose šaltkrepšiuose“, – aiškina E. Šopytė.

Vaisių ir pieno produktų apsinuodijus reikėtų vengti

Anot šeimos gydytojos, sveikiems suaugusiems žmonės šios infekcijos dažniausiai didelio pavojaus nekelia ir, laikantis tinkamos dietos, vartojant daug skysčių, virusinės infekcijos praeina per 2-4 dienas, bakterinės infekcijos užtrunka ilgiau – apie 3-5 dienas ir turi būti gydomos antibiotikais.

„Pavojingiausios šio ligos yra vaikams, ypač naujagimiams ir kūdikiams – dėl intensyvaus pykinimo, vėmimo ir viduriavimo vaikas praranda didžiulius kiekius skysčių, be kurių organizmo būklė blogėja, kyla dar aukštesnė temperatūra, kurios neveikia jokie vaistai. Tokiais atvejais dažnai prireikia kreiptis ir į skubios pagalbos skyrių. Ten, apžiūrėjus gydytojui pediatrui, dažnai skiriamos lašinės infuzijos, kurios atstato vaiko skysčių kiekį“, – aiškina klinikos „Endemik“ šeimos gydytoja.

„Norint greičiau pasveikti nuo žarnyno infekcijos ir vaikams ir suaugusiems rekomenduojama vartoti kuo daugiau skysčių, esant sunkesnei būklei rekomenduojami ir peroraliniai rehidracijos tirpalai, kurie parduodami vaistinėje be recepto, dažniausiai miltelių pavidalu ir kartais vadinami „lašine per burną“.

Svarbu visą ligos laiką ir dar bent 2 dienas po jos laikytis dietos: vengti šviežių vaisių ir daržovių, pieno produktų, aštraus, kepto, rūkyto maisto. Apsinuodijus tinka grūdinės kultūros, su vandeniu virtos košės, juoda arbata, džiūvėsėliai. Norint neužkrėsti artimųjų, rekomenduojama dažnai plauti rankas, nesidalinti buities daiktais – indais, įrankiais, rankšluosčiais“, – pataria gydytoja.