Gėlių festivaliai pasaulyje nėra naujiena. Jais garsėja kai kurios Azijos bei Pietų Amerikos valstybės, vienas kitas vyksta ir Europoje. Vienas žymiausių ir įspūdingiausių gėlių festivalių-paradų kasmet vyksta tulpių šalyje Olandijoje, o tokio masto ir formato gėlių festivalio, kokį šią vasarą rengia Pakruojo dvaras, ne tik Lietuvoje, bet ir Europoje surengta dar nebuvo.
Agurkų šiltnamyje – gėlės
Kaip sakė Lina Marmaitė, dalyvauti tokio dydžio renginyje buvo nemenkas iššūkis. Mat teko užauginti kelias dešimtis rūšių ir ne vieną šimtą tūkstančių įvairių gėlių žiedų.
„Visas gėlės auginome mes. Jų yra begalė – tiek vienmečių, tiek daugiamečių. Vienmetės, pavyzdžiui, surfinijos, petunijos, visažydė begonija, margenis, lobuliarija, daugiametės – ežiuolė, alūnė, veronika, vilnotoji notra ir t. t., – dvare dabar jau žydinčias gėles vardijo L. Marmaitė. – Taip pat paruošėme ir prieskoninių augalų stalus vestuvininkams – mėtų, čiobrelių, rozmarinų. Kompozicijose yra ir braškių, daržovių.“
Lietuvoje ir Europoje tai pirmas toks festivalis. Todėl, kaip teigė gėlininkė, ir jiems tokiame renginyje tenka dalyvauti pirmą kartą.
„Kadangi toks festivalis organizuojamas pirmą kartą, tiek organizatoriams, tiek mums buvo labai didelių iššūkių, streso, nerimo – ar gėlės laiku užaugs, pražys, reikėjo žiūrėti, apskaičiuoti, kad neperaugtų, labai reikėjo derinti laiką. Ši vasara labai nedėkinga – sausa ir karšta, tad buvo atvejų, kai nuo kaitrios saulės nudegė gėlių žiedai ar per šalnas iššalo dalis gėlių, todėl reikėjo iš naujo jas atsėti“, – kalbėjo moteris.
Nors buvo tikrai daug reikalų, įtampos, streso, atsakomybės, bet rezultatas, pasak pašnekovės, viską atpirko.
„Labai džiugu. Išvežėme ne vieną vilkiką, pilną gėlių. Turime vieną ūkį Josvainiuose, o kitą – Vydmantuose, Kretingos rajone. Tai vienos gėlės buvo auginamos Josvainiuose, o kitos – Vydmantų šiltnamiuose. Ne vieną šiltnamį gėlių reikėjo užauginti. Kadangi buvome tik mes vieni gėlių tiekėjai ir prižiūrėtojai, reikalų buvo begalė – vien tik durpių ne vieną vilkiką išvežė, o jas reikėjo dar supilstyti į indelius, kurių buvo šimtai tūkstančių.
Dėjome visas pastangas – netgi ten, kur auginome agurkus, dabar auginame gėles, – juokėsi L. Marmaitė. – Ir pačiai Irenai (Marmienei, vienai iš ūkio šeimininkių, – red.) reikėjo važiuoti į Palangą dirbti, gyventi – visiškai atsidavėme gėlėms ir festivaliui.“
Atsiras kvapų namas
Nors gėlės jau žydi, o vaizdai džiugina Pakruojo dvaro lankytojų akis, pasak L. Marmaitės, darbai dar nėra baigti.
„Ir dabar dar važiuojame, konsultuojame, ką ir kaip reikia daryti, kasdien bendraujame su savininkais, ką reikia tobulinti ir pan., – sakė gėlininkė. – Mūsų užaugintomis gėlėmis puošėme arkas, avis, laivą ir dar ketiname statyti kvapų namą, į kurį galima bus įeiti ir pajusti visą gėlių kvapų aromatą. Manau, mažiausiai pora naujų skulptūrų dar turėtų atsirasti, iš tikrųjų dar visko daug ten bus, todėl tikrai verta aplankyti ir pažiūrėti, nepraleisti geriausio laiko, nes kaip tik dabar yra pats žydėjimas.“
Anot L. Marmaitės, ruoštis festivaliui pradėjo anksti pavasarį. Tiesa, dar vienas iššūkis, su kuriuo susidūrė gėlių augintojai – gauti tokį didelį kiekį gėlių daigų.
„Jeigu reikia, pavyzdžiui, dešimt tūkstančių petunijų, tai turi galvoti, iš kur jų gauti, kokius užsakinėti, kad žiedynas tinkamas būtų ir priežiūros daug nereikalautų, lietaus ar kaitrios saulės nebijotų, – subtilybes renkantis gėles vardijo gėlininkė. – Dirbame su olandais, vokiečiais, tai visus daigus užsakinėjome pas juos. Buvo netgi tokių atvejų, kai olandai patys sėjo, kad spėtų užaugti tie daigai, nes kai pasakai, kad reikia dvidešimt tūkstančių gėlių daigų, kurių sezonas jau pasibaigęs, tai iš kur jų gausi?“
Turi planų ateičiai
Sunkaus darbo, daug atsakomybės ir nerimo nebijanti L. Marmaitė teigė, jog jos tai nesustabdytų ir vėliau dalyvauti panašiuose renginiuose. Atvirkščiai – minėti dalykai netgi skatintų.
„Ateityje tikrai dalyvautume panašiame iššūkyje ir netgi dar didesniame. Iššūkiai mus veža. Mes kiekivienais metais prisiimame kažką nauja, – kalbėjo moteris. – Taip pat turime dar daug ir kitų Lietuvos miestų, kuriuose rūpinamės gėlėmis – Anykščiuose, Vilniuje, Trakuose, Panevėžyje, Šiauliuose, Kaune – taigi reikėjo suderinti, kad niekur nepritrūktume gėlių ir visi miestai žydėtų, bet viskas išėjo gerai, niekur nepritrūkome, pasisekė.“
Tiesa, pašnekovė prasitarė, kad jau ir kitiems metams turi nemažų planų, tačiau kol kas konkrečiai jų atskleisti nenorėjo.
„Turime jau ir kitiems metams grandiozinių planų, bet kol kas viskas dar tik planuose, todėl išduoti nieko nesinori. Pirmiausia reikia pabaigti šitą, o paskui žiūrėsime toliau į ateitį“, – paslaptingai kalbėjo gėlininkė.
Ji taip pat ragino ir kvietė visus į festivalį pasigrožėti gėlių žiedais, kurie žydi net kelių metrų aukštyje.
„Festivalis tikrai gražus ir verta nuvažiuoti. Aišku, organizatoriams tai irgi pirmas kartas ir nemažas iššūkis – karkasai be galo dideli – 3, 5 ar net 8 metrai, paklodė, kurią tempia asilas, yra sudaryta iš 400 tūkst. tagečių žiedų! Atrodo, nesuvokiamai daug, bet viskas yra įgyvendinama, kai yra didelis noras, pastangos ir daug darbo“, – įsitikinusi L. Marmaitė.
Kvies įsijungti į spektaklį
XIX a. pab. dvaro gyvenimą atkuriančiame Pakruojo dvare vykstančiam festivaliui pasirinkta neeilinė tema – Viljamo Šekspyro pjesė „Vasarvidžio nakties sapnas“, kuri vestuvių nuotaika puikiai įsikomponuoja į dvaro kasdienybę. Gėlių skulptūras ir kompozicijas kūrė gerai žinomi skulptoriai Martynas Gauba, Donatas Mockus, floristai Jolita ir Mindaugas Šimelioniai, iš viso 25 menininkai.
Šis gėlių festivalis kvies ne tik grožėtis gėlių skulptūromis, instaliacijomis, kompozicijomis ir gėlių kilimais, tačiau ir savaitgaliais įsijungti į visame dvare vykstantį spektaklį-nuotykį. Jau seniai žinomas išskirtinis dvaro bruožas – lankytojai gali ne tik išvysti verdantį unikalų gyvenimą, tačiau ir patys jame dalyvauti. Šį sykį žiūrovai bus kviečiami, tiksliau, įtraukiami, patys patirti Romano Dudnikovo režisuojamą meninį nuotykį – Šekspyro pjesės vestuvių interpretaciją – būnant jo dalimi drauge su Šiaulių ir Panevėžio dramos teatrų aktoriais. Žinoma, visas XIX a. dvaras, pavirtęs viena didele gėlėtų XVI a. Šekspyro pjesės vestuvių scena, kvies patirti ir istorinį dvaro gyvenimą: paragauti patiekalų, kurių gamyboje ir puošyboje naudojamos gėlės, pažinti meilės eliksyro aromatą, aplankyti parfumerio dirbtuves, bitininkę, vėlėją, siuvimo ateljė ir kitus amatininkus, technikos muziejų, pasisupti magiškose karuselėse ir t. t.