Prasidedant Žolinės savaitgaliui, susitikau su J. Janušauskiene prie Vilniaus–Druskininkų kelio, tarp Merkinės ir tilto per Merkį. Moteris kaip tik dėliojo ant automobilio variklio dangčio stiklainius su šviežiomis mėlynėmis ir nuo ryto surinktomis voveraitėmis. Sakė atsikėlusi šįryt vėliau nei įprastai, tik 5 val., tai ir laimikis neįspūdingas. Bet pusę kibiro tvirtų jaunų baravykų vis tiek spėjo pririnkti.
„Aš jums sakiau, kad ši vasara labai skirsis nuo pernykštės, ir ji tikrai labai skiriasi viskuo. Kada matėte, kad liepos mėnesį jau būtų rūkai? Šią vasarą Dzūkijoje nebuvo tokių dienų, kad lytų nuo ryto iki vakaro ir net dangus neprasišviestų. Po Žolinės vasara visai neatsisveikins, dar bus keletas gražių dienų. Apie rugpjūčio 20 d. jau turėtų būriuotis ir ruoštis išskristi paukščiai, pernai tai nutiko tik rugsėjo viduryje“, – sakė J. Janušauskienė.
Paklausta, kurių paukščių elgesį ji atidžiausiai stebi, marcinkoniškė pirmiausia paminėjo gerves – stengiasi nepražiopsoti, kada jos išskrenda ir kada sugrįžta.
„Dar labai svarbu, kada gandrai išskrenda ir kada sugrįžta, gegutės kukavimas. Būna, kad ji, kaip žmonės sako, „virsta vanagu“ ir pradeda ne kukuoti, o guguoti. Reikia į visa tai atkreipti dėmesį, ir dar į vandenis – kada ežerų ir upių vanduo rudenėjant pasidaro tamsus“, – atviravo Janina.
Jos teigimu, po Žolinės palis ir vėl įsišvies saulė. Šiemet mūsų laukia tradicinis lietuviškas ruduo, rugsėjis bus toks, koks ir turi būti, – suprasime, kad gyvename ne Afrikoje. Gyvename Lietuvoje, kur lyja lietus. Liepa šiemet labai skyrėsi nuo birželio, rugpjūtis – nuo liepos, tai ir rugsėjis bus savitas, su rytiniais rūkais, vėsiomis naktimis.
„Gražiai žali beržų lapai ir žilvitis man sako, kad rugsėjį dar bus saulėtų dienų, ypač iki 20 dienos. Rugsėjo pradžioje saulėtomis dienomis oras gali sušilti iki 25 laipsnių, nuo 10 d. – jau tik iki 20. Ąžuolas ir liepa tvirtina, kad labiau darganotas bus spalis. Rugsėjį stiprių šalnų tikėtis neverta, jei kelis rytus žolė nubals, tai tik trumpam“, – kalbėjo J. Janušauskienė.
Varėnos rajono dzūkams svarbiausia, kad užtektų drėgmės ir dygtų grybai paskutinį rugsėjo savaitgalį, kai rengiama Grybų šventė ir Lietuvos grybavimo čempionatas. Rajono meras Algis Kašėta net ir skiepytis varėniškius ragina, primindamas, kad tik taip Grybų šventės nereikės atšaukti. Paklausta, ar per Grybų šventę dar dygs baravykų, ar užteks jiems drėgmės ir šilumos, marcinkoniškė Janina nuramina, kad dėl to nerimauti neverta, – rugsėjo orai bus palankūs grybauti, o miškai – dosnūs.
Užsiminė J. Janušauskienė ir apie būsimą žiemą. Ji įsitikinusi, kad šalčių bus, bet tikrai ne visą žiemą. Metų laikai nepasikeis lygiai pagal kalendorių, todėl tikros žiemos pradžios, pasak Janinos, laukti galėsime pradėti ne gruodžio pradžioje, o pabaigoje.
Grybaulios kaimo vienkiemyje, 11 vaikų šeimoje, gimusi ir augusi moteris pasakojo nuo 3 metukų jau ganiusi miške karves. Vaikystėje pradėjo stebėti gamtos ženklus ir mokėsi suprasti, ką jie reiškia. Paskui pradėjo užsirašinėti, kada po įšalo atsileido žemė, pražydo žibutės, kada – pirma šilauogė, puriena, kada pabudo skruzdėlynas. Dievo dovaną suprasti gamtos ženklus turėjo Janinos tėvas, bet ir ji šiuo gebėjimu apdovanota, tik neskuba kiekvienam išduoti visų gamtos paslapčių.