Miško gėrybėmis ties Merkine, prie Vilniaus – Druskininkų kelio kasmet prekiaujančią J. Janušauskienę šįkart radau įprastoje jos darbo vietoje. Pasibaigus karantinui, į kurortą ir iš jo skubančių automobilių srautas, ypač savaitgaliais, akivaizdžiai padidėjo. Todėl daugiau ir sustojančiųjų nusipirkti šviežių voveraičių mėlynių ar šviežiai surištos vantos.
Kai kalbėjomės su Janina apie pirmuosius grybus birželį, ji buvo žadėjusi pateikti patikslintą vasaros orų prognozę po Joninių. O dabar jau liepa, tai drįstu jos klausinėti ne tik apie likusią vasaros dalį, bet ir rudens pradžią.
„Permainingi orai dar tęsis. Bus karšta, gal net karščiau, negu birželį, vis užklups trumpos liūtys su stipriais vėjais. Iki Žolinės orai nesikeis, o gal ir dar truputį ilgiau. Liepa turėtų būti karščiausiu šios vasaros mėnesiu. Jeigu birželį lijo daug, tai liepą tas lietus bus kitoks – vietomis praeis liūtys, o visai šalia, gretimame kaime ar miškelyje, taip ir liks sausa“, – sakė J. Janušauskienė.
Marcinkoniškės teigimu, geras pavyzdys galėtų būti, kaip prieš dešimtmetį jos šeima vežė namo šieną iš pievų tarp Marcinkonių ir Zervynų kaimų, kur dabar kuriamas stumbrynas. Pievoje buvo sausa, šienas puikiai išdžiūvęs, o kai grįžo su juo į Marcinkonis, ten telkšojo ką tik praėjusio lietaus paliktos balos.
Janinos teigimu, nuo liepos vidurio pūs stipresni vėjo gūsiai ir prasidės naktiniai rūkai. Dzūkiškus miškus net ir po gausaus lietaus dienos karštis labai greitai išdžiovina, bet J. Janušauskienė įsitikinusi, kad tokios sausros, kokią patyrėme pernai, šią vasarą nebus. O gerokai per 30 laipsnių kilsianti temperatūra ir lietaus bangos jau neturėtų stebinti. Jei tik švies saulė, tai teis 20-čia laipsnių termometras nesustos, būtinai kils aukščiau. Laikotarpiu iki Žolinės, Jei kurią diena lis ilgiau, tai vis tiek nuo ryto iki vakaro lietus nesitęs.
„Važiuodama į darbą sustoju prie visų ežerų, kiek man jų pakeliui pasitaiko. Rišdama baržines vantas šią vasarą negaliu atsigrožėti beržais. Tokiu metų laiku pernai ir užpernai dalis jų lapų jau gelto ir krito, o šiemet jie vis dar žali, tarsi birželio pradžioje. Tai pranašauja ilgą vasarą. Vasariški orai prasitęs ilgiau, negu pernai. Galima sakyti, kad visas rugsėjis bus panašus į vasaros mėnesį. Tai man pasakė ir liepos pradžioje kukuojanti gegutė, nors įprasta jos balsą girdėti gegužę ir birželio pradžioje“, – kalbėjo dzūkė.
J. Janušauskienė įsitikinusi, kad pagal neįprastai vėlyvą gegutės kukavimą galima numatyti ne tik orus, bet ir žmonių elgesį – šiemet jie bus agresyvesni, labiau konfliktiški, nepastovūs.
„Po Joninių mano vyras jau sakė matęs miške „žydinčią“ žemę, tai sako, kad greitai sulauksim baravykų. O aš su juo ginčijausi, kad dar nepradės dygti“, – pasakojo Janina.
Grybaulios kaimo vienkiemyje, 11 vaikų šeimoje gimusi ir augusi moteris pasakojo nuo 3 metukų jau ganiusi miške karves. Vaikystėje pradėjo stebėti gamtos ženklus ir mokėsi suprasti, ką jie reiškia. Paskui pradėjo užsirašinėti, kada po įšalo atsileido žemė, pražydo žibutės, kada pirma šilauogė, puriena, kada pabudo skruzdėlynas. Dievo dovaną suprasti gamtos ženklus turėjo Janinos tėvas, bet ir ji šiuo gebėjimu apdovanota, tik neskuba kiekvienam išduoti visų gamtos paslapčių.